Lietuva tampa Europos Holivudu - į šalį plūsta filmų kūrėjai

Kino pramonės žemėlapyje Lietuva tampa viena ryškiausių Europos filmavimo aikštelių. Į mūsų šalį filmuoti juostų sugužėjo kūrėjai ne tik iš Skandinavijos bei kitų Europos šalių, bet ir iš už Atlanto.

Daugiau nuotraukų (1)

Eugenija Grižibauskienė

Jun 9, 2014, 9:13 PM, atnaujinta Feb 13, 2018, 12:46 AM

Vilniaus pakraštyje verda mūšiai. Gaudžia pabūklai, sproginėja granatos. Antrojo pasaulinio karo fone skleidžiasi graži SS karininko ir suomės meilės istorija. Šiuo metu čia filmuojama suomių vaidybinė juosta „Kätilö”.

Tai tik vienas iš daugybės projektų, kurie šiais metais užgriuvo Lietuvos kino kūrėjus, pastebi „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.

Laplandija Rumšiškėse

„Kätilö” (lietuviškai – laukinė akis) – tai romantinė drama, kuriama pagal bestseleriu tapusią suomių rašytojos Katjos Kettu knygą. Ji parašyta remiantis tikra vokiečių karininko ir suomės medikės meilės istorija.

Suomių režisierius Antti Jokinenas Laplandiją, kurioje vyko drama, atrado Lietuvoje. Filmavimo komanda jau darbavosi Rumšiškėse, dabar persikėlė į Vilniaus apylinkes.

Pagrindinį vokiečių karininko vaidmenį atlieka filmo „Santa” Lietuvoje išgarsintas populiarus Suomijos aktorius Tommi Korpela.

Šįkart į Vilnių jis grįžo su žmona aktore Elina Knihtila.

Prie filmo besidarbuojančios prodiuserių kompanijos „Nordic Productions” vadovė Milda Leiputė tvirtino, kad jos vadovaujama komanda neįkainojamos patirties įgijo kartu su italais kurdama „Aną Kareniną” bei kone trejus metus trukusio „Sibirietiško auklėjimo”, kuriame pagrindinį vaidmenį sukūrė Johnas Malkovichius, filmavimo aikštelėje.

„Režisieriai, prodiuseriai renkasi Lietuvą, nes mūsų žmonėms jau teko dirbti daugybėje tarptautinių projektų. Jie yra lankstūs, kūrybingi. Žmonės, dirbantys filmavimo aikštelėje – technikai, stilistai, grimuotojai, operatoriai, kaskadininkai, – savo srities profesionalai”, – džiaugėsi M.Leiputė.

Jai pritaria ir Kęstutis Drazdauskas, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos (NPA) valdybos pirmininkas.

„Užsieniečiai išvažiuoja patenkinti, nes mūsų filmavimo grupės yra profesionalios, žmonės dirba greitai ir kokybiškai”, – sakė jis.

Rusai atsivežė Dimą Bilaną

K.Drazdauskas yra kompanijos „Artbox” savininkas, ne vienos įmonės, dirbančios įvairiose kino pramonės srityse, dalininkas.

Jis prodiusuoja filmus ir reklamos klipus. Kartu su suomiais jis dirbo kuriant lietuvių filmą „Santa”, prodiusavo romantinę dramą „Laiškai Sofijai”.

Praėjusiais metais latvių filmas „Mama, aš tave myliu” (režisierius Janis Nordsas), kurio vienas iš prodiuserių buvo K.Drazdauskas, Berlyno kino festivalyje laimėjo Didįjį prizą.

K.Drazdausko komandai ir šiuo metu netrūksta darbo. Vilniuje ir jo apylinkėse įrengtose filmavimo aikštelėse kuriama istorinė XX a. pradžios romantinė drama. Darbinis rusų režisieriaus Jurijaus Vasiljevo čia kuriamo filmo pavadinimas – „Muzika lede”.

„Aš tai laikau didele sėkme, nes rusiški filmai Lietuvoje buvo kuriami jau seniai. Tai rimtas projektas, kuriame dalyvauja nemažai Rusijos žvaigždžių”, – džiaugėsi prodiuseris.

Šioje juostoje nusifilmavo Rusijos pramogų verslo pažiba dainininkas Dima Bilanas, taip pat garsūs aktoriai Svetlana Ivanova, Aleksandras Balujevas.

Juostoje kartu su būriu Rusijos aktorių filmuojasi ir Lietuvos dainininkas Ilja Aksionovas.

Suomio ir prancūzės meilė

Tai ne vienintelis projektas, kuriuo šiuo metu rūpinasi K.Drazdauskas ir jo komanda. Su juo derasi Didžiosios Britanijos, JAV prodiuseriai.

„Rudenį pradedame filmuoti dramą, kurios darbinis pavadinimas – „Žydrasis viešbutis 965”. Tai bus antrasis suomių režisieriaus Mikko Kuparineno vaidybinis filmas.

Dramos veiksmas rutuliojasi Vilniuje. Tai istorija apie du užsieniečius – suomį ir prancūzę, kurie svetimame mieste bando atrasti savo jausmus. Tai bus europinis meilės variantas. Prancūzės moters vaidmenį turėtų atlikti aukščiausio lygio žvaigždė, tik dar neaišku, kas bus pasirinkta”, – pasakojo prodiuseris.

Trūksta profesionalų

K.Drazdauskas neslepia: Lietuvos kino pramonės verslas jau tvirtai atsistojo ant kojų. „Turime geras perspektyvas. Dabar pagrindinė mūsų problema – sekli, ribota darbo jėgos rinka. Jei pradedame kurti keletą filmų vienu metu, greitai paaiškėja, kad trūksta žmonių. Tai viena iš sričių, kurioje mūsų asociacija planuoja aktyviai padirbėti – auginti naujus profesionalus”, – sakė NPA vadovas.

Padaugėjus užsakymų su profesionalų stygiumi susiduria ir prodiuserių kompanija „The Magic Production House”.

Jos vadovė Rūta Jekentaitė įsitikinusi, kad profesionalų yra, bet per mažai: „Turėjome kelis didelius projektus ir kilo keblumų buriant kelias gerai dirbančias komandas. Žiemą Lietuvoje buvo kuriami keli dideli filmai, daugybė reklamų, taigi žmonių, galinčių dirbti, trūko.

Mes garsėjame profesionalais, bet jų turime jau per mažai.”

Naujoji Zelandija – Stirniuose

„Baltijos filmų paslaugos” (BFP) ką tik baigė du atkuriamosios dokumentikos projektus, skirtus Vokietijos televizijoms, – „Naująją Zelandiją” bei filmą apie Romanovų dinastiją.

„Lietuvoje mums teko atrasti Naująją Zelandiją. Režisierė, pamačiusi netoli Vilniaus Neries regioniniame parke esančius Stirnius – su upokšniais, tekančiais per apsamanojusius akmenis, sakė, kad jai tai primena „Žiedų valdovo” dekoracijas. Aišku, masteliai buvo ne tokie kaip „Žiedų valdovo”, bet tiek, kiek reikėjo filmuojant atkuriamąją dokumentiką, visiškai pakako”, – pasakojo įmonės vadovė Lineta Misekytė.

Lietuviai tapo carais

O štai filmui apie Romanovų dinastiją, caro šeimos žūtį reikėjo per keletą dienų rasti, aprengti, nugrimuoti ir nufilmuoti Petrą Didįjį, jo sūnų Aleksandrą II ir Nikolajų.

Petro Didžiojo vaidmenį atliko Žilvinas Tratas, jo sūnaus Aleksandro II – Mantas Vaitiekūnas. Nikolajų vaidino Tauras Čižas, jo žmoną Aleksandrą – Asta Baukutė.

Šiame filme taip pat vaidino Liubomiras Laucevičius.

Eina per ugnį ir vandenį

2013-aisiais BFP baigė beveik pusmetį filmuotą 8 serijų JAV serialą „Informatoriai”. Šiuo metu jis baigiamas montuoti.

Šį mėnesį kanale EBS įvyks serialo premjera.

„Serialą kūrė penki režisieriai, vienu metu dirbo dvi komandos. Dvi filmavo, kitos ruošėsi. Tai man priminė olimpinį maratoną. Buvo be galo sudėtinga, bet susidorojome”, – pasakojo prodiuserė.

Ji juokavo, kad kino žmonės gali pereiti ir ugnį, ir vandenį.

Tai, kad puikiai susidorota, liudija ir laiškas, kurį BFP ir asmeniškai Linetai adresavo paskutiniąsias dvi serijas režisavęs Peteris Medakas.

„Tai pasaulinio garso režisierius, neeilinė asmenybė, savo srities profesionalas. Laiške jis dėkojo visai lietuvių komandai. Jis rašė, kad iki šiol negali atsistebėti mūsų profesionalumu, Lietuvos grožiu, ir pažadėjo grįžti į Lietuvą su nauju savo filmu. Tai didžiausia padėka, kurios galėjome sulaukti”, – neslėpė L.Misekytė.

Įstatymas atvėrė vartus

„Kadangi Lietuvoje nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojo pelno mokesčio lengvata filmų kūrybai, tarp kino pramonės atstovų kilo didžiulis susidomėjimas Lietuva.

Sulaukiame daugybės užklausų, daug užsienio užsakovų nori gauti pagal jų scenarijus parengtus skaičiavimus dėl pelno mokesčio lengvatos. Tai nereiškia, kad visi, kurie domisi, atvažiuos filmuoti. Konkurencija Europoje didžiulė, daugelis šalių taip pat taiko mokesčių lengvatas, tačiau mūsų kino pramonei ši lengvata – kaip šviežio oro gūsis”, – teigė prodiuserė.

L.Misekytė pasakojo, kad Lietuvoje neseniai viešėjo du didelės JAV kompanijos prodiuseriai ir aktyviai domėjosi Lietuvos galimybėmis.

„Tiesa, mus jie aplankė po Maltos, Kroatijos, Serbijos, Čekijos. Buvome paskutinė šalis, į kurią jie vyko. Jiems čia patiko, bet tiktai grįžę namo, įvertinę gamtovaizdį, profesionalumą, infrastruktūros pasiūlymus ir, aišku, žmonių mandagumą, kultūrinį klimatą priims galutinį sprendimą.

Sunku spėlioti, koks jis bus. Amerikiečiai, kaip ir daugelis kitų potencialių klientų, prašo atlikti namų darbus. Tenka vėl įrodinėti, ką galime, kokių turime specialistų, kokios filmavimo sąlygos, ir konkuruoti su kitomis Europos šalimis. Viliamės ir trokštame, kad jie pasirinktų Lietuvą, bet garantijų kol kas nėra”, – sakė BFP vadovė.

Linetos ir jos komandos vasaros darbų programa jau aiški – laukia milžiniškas užkulisinis darbas. Bus siunčiamos nuotraukos iš Lietuvos, bandant papasakoti, ką mūsų šalis gali ir kas jau nufilmuota, bus sudaromi filmų biudžetai. Iki vasaros pabaigos ji žada prisivilioti vieną ar du filmus.

Įžvelgė naujas nišas

Prodiuserių kompanijos „The Magic Production House” vadovė R.Jekentaitė sakė, kad filmų, reklamos kūrimas yra asmenybių verslas.

„Matau dar vieną nišą, kuri neišnaudota Lietuvoje. Užsieniečiai atvažiuoja, pigiai nusifilmuoja, visi gražiai vaidina, technika gera, bet reklamos ir filmai baigiami kurti svetur. Lietuvos profesionalais nepasitikima. Kalbu apie montažą, įgarsinimą, spalvų korekcijas, specialiuosius efektus.

Šiame versle yra daug dalykų, kartais smulkių ir specifinių, kuriais rūpinasi pavienės įmonės. Mes stengiamės sukurti tokią bendruomenę, kuri galėtų teikti kuo daugiau paslaugų”, – naujas nišas kūrėjams įžvelgė R.Jekentaitė.

Parama – ir iš savivaldybės

Ji negailėjo gerų žodžių Vilniaus kino biurui, Vilniaus savivaldybei, iš kurių kino kūrėjai sulaukia kvalifikuotos paramos ir supratimo.

„Savivaldybė daug padeda, ji yra nustačiusi aiškias taisykles ir į tave žiūri kaip į partnerį ir supranta, kad miestui teiki naudą. Tarkime, dabar vienu mūsų projektu rūpinasi 40 užsieniečių, jie dvi savaites gyvena geruose viešbučiuose, eina į gerus restoranus, visur palieka daug pinigų. Juos aptarnauja transporto įmonės. Atsirado supratimas, kokio lygio tai verslas ir kiek daug verslo vienetų jame dalyvauja.

Per mažiau nei kelias savaites nufilmavome šešias užsienio reklamas.

Filmavimu rūpinasi 7–10 įmonių: vienos stato dekoracijas, kitos atsakingos už transportą, trečios – už maitinimą. Šis verslas suteikia daug darbo vietų ir galimybių, sukuria didelę pridėtinę vertę. Vilnius – gražus miestas ir iš jo galima daug išpešti”, – kalbėjo prodiuserė.

Pelnė gerą vardą

R.Jekentaitė tikino, kad lietuviai prodiuseriai turi daug pažinčių, Lietuva yra įtraukta į filmų kūrimo katalogus. Bet geriausia reklama – iš lūpų į lūpas.

„Ir statistus, ir profesionalius aktorius užsieniečiai vertina labai teigiamai. Mūsų dailininkai irgi kūrybingi. Jie gali pastatyti keisčiausias dekoracijas. Ir viskas daroma už protu suvokiamą kainą.

Manau, tai viena iš priežasčių, kodėl užsieniečiai grįžta į Lietuvą filmuoti. O mums darbas su užsieniečiais – gera mokykla”, – kalbėjo R.Jekentaitė.

„Neseniai didžiuodamiesi grįžome iš Kanų mugės, nes Lietuva ten puikiai reklamuojama, nes jau turime savo stendą ir esame matomi, – R.Jekentaitei pritarė BFP vadovė L.Misekytė. – Anksčiau kino pramonėje apie mus žinojo tik tiek, kad amerikiečiai čia filmavo „Robiną Hudą”, britai – kelis filmus. Dabar galime galvoti apie didesnio biudžeto ir masto juostas.

Dar prieš porą metų negalėjome konkuruoti su jokiomis kaimynėmis, nes prodiuseriams negalėjome pasiūlyti mokesčių lengvatos mechanizmo. Dabar esame lygiateisiai konkuruojantys partneriai su kitomis šalimis. Tai džiugina. Dabar viskas priklauso nuo mūsų profesionalumo ir sugebėjimo įtikinti užsienio užsakovus, kad Lietuvoje filmuoti geriausia.”

Kita „Karo ir taikos” versija

L.Misekytė džiaugėsi, kad jau antrą kartą žvalgytuves Lietuvoje rengia kanalo BBC komanda. Jie planuoja filmuoti naują 6 dalių „Karo ir taikos” versiją (2006 m. kartu su jais 4 dalių mini serialą „Karas ir taika” kūrė Lietuvos kino studija).

Aišku, džiūgauti anksti, nes sutartis kol kas nepasirašyta. Jei tai nutiktų, kitąmet Lietuva turėtų didelio biudžeto juostą, kurio filmavimas truktų maždaug šimtą dienų.

„Toks filmas – garbė, garantuotas darbas žmonėms ir didelės užsienio investicijos į Lietuvos kiną”, – sakė BFP vadovė.

Galutinio sprendimo galima tikėtis jau artimiausiais mėnesiais. Užsakovai klausia, ar galės masinėse scenose panaudoti Lietuvos kariuomenės savanorius ar Šaulių sąjungą. Čia, Linetos manymu, reikės politinio sprendimo.

„Mes turime ką pasiūlyti: ir žmones, ir komandas, ir profesionalus, kurie gali tai padaryti. Lietuva savo darbą atlieka gerai ir praktiškai visi užsienio gamintojai čia grįžta. Jiems patinka ir Vilnius, ir Lietuva, ir pajūris. Jie patenkinti ir mūsų profesionalumu”, – pastebėjimais dalijosi pašnekovė.

Trūksta kino studijos

Laukdami užsakymų antplūdžio Lietuvos kino pramonės atstovai pasigenda labai svarbaus dalyko – paviljono. Norint kurti kino filmus reikia profesionalios kino studijos, kuri suburtų kino žmones.

Reikia ir paviljono, kuriame būtų galima pastatyti dideles dekoracijas. Tokio, kokį turi didžiausios konkurentės Kroatija, Vengrija, Bulgarija, Čekija, Malta. Net kaimynė Latvija gali pasiūlyti du profesionalius paviljonus. Kai kurios šalys turi iki 8 panašių statinių.

Šiuo metu filmų kūrėjai turi tenkintis „Audėjo” fabrike įrengta studija, bet tai nėra profesionalus statinys. Sporto rūmai, jų teigimu, yra fantastiška erdvė, bet tai kone avarinės būklės statinys, kuriame žiemą dėl šalčio iš viso neįmanoma dirbti. Yra už europines lėšas įkurtas Vilniaus kino klasteriui priklausantis paviljonas, tačiau visiems jo nepakanka.

Tiesa, Molėtų plente statoma kino studija, bet darbai trunka jau metų metus, o pabaigos nematyti.

Tas pastatas padarytų Lietuvą patraukliausias kino paslaugas siūlančia šalimi Baltijos valstybėje.

2012 m. italų kino kompanija „Lux Vide” su režisieriumi Christianu Duguay rusų klasiko Levo Tolstojaus kūrinio „Ana Karenina” ekranizacijai pasirinko Vilnių ir jo apylinkes. Kino juosta buvo filmuojama Aleksandro Puškino muziejuje, Šv.Nikolajaus cerkvėje, Vileišių rūmuose, Dominikonų gatvėje ir Vilniaus geležinkelio stotyje. Įdomiausia, kad gruodžio mėnesį filmuojant žiemos vaizdus Lietuvoje nebuvo sniego. Filmo kūrėjams teko gamintis dirbtinį. Pagrindinius vaidmenis kūrė italų aktorė Vittoria Puccinni (nuotr.), o grafo Aleksandro Vronskio – iš Čilės kilęs britų aktorius Santiago Cabrera. Masinėse scenose nusifilmavo maždaug 700 lietuvių statistų.

Mūsų šalyje filmavosi būrys garsenybių Italų režisierius Gabriele Salvatores 2011 m. Vilniuje filmavo tikrų įvykių dramą pagal romaną „Sibirietiškas auklėjimas”, kurioje svarbų vaidmenį atliko britų kino ir teatro žvaigždė Johnas Malkovichius. Juostoje nusifilmavo ir būrys lietuvių aktorių, tačiau šalia garsenybės vaidinti sėkmė nusišypsojo dviem jauniems aktoriams – Viliui Tumalavičiui ir Arnui Fedaravičiui.

2010 m. amerikiečių režisierius Bradas Andersonas Lietuvoje paleido ant bėgių detektyvinį trilerį „Sibiro ekspresas”. Jis į Vilnių atsivežė tokias kino pasaulio garsenybes kaip seras Benas Kingsley, Woody Harrelsonas, Emily Mortimer, Thomas Kretschmannas. Filmas, kurio veiksmas vyksta iš Kinijos į Maskvą riedančiame traukinyje, buvo filmuojamas Vilniuje, Klaipėdoje, Radviliškyje, Šiauliuose ir kitose Lietuvos vietose.

2008 m. Vilniaus apylinkėse ir Rumšiškėse garsus amerikiečių režisierius Edvardas Zwickas filmavo karinę dramą „Pasipriešinimas”. Lietuvoje tuo metu trumpam apsigyveno kino žvaigždės Danielis Craigas (nuotr. kairėje) ir Lievas Schreiberis (nuotr.), kurį aplankė jo žmona aktorė Naomi Watts. Karinėje dramoje taip pat filmavosi Jamie Bellas, Mia Wasikowska ir visas būrys lietuvių aktorių (Leonardas Pobedonoscevas, Rimantė Valiukaitė, Dalia Michelevičiūtė, Sigitas Račkys ir kiti) bei statistų.

2005 m. JAV ir Didžiosios Britanijos kino kūrėjai Lietuvoje filmavo ir dviejų dalių biografinės dramos „Elizabeth I” epizodus. Garsaus režisieriaus Tomo Hooperio mini seriale vaidinęs žymus britų aktorius Jeremy Ironsas (nuotr.) buvo tapęs lietuviškosios žiniasklaidos žvaigžde. Aktorius į Vilnių atvyko su savo dviem šunimis, lankėsi sostinės restoranuose ir net susidraugavo su buto, jam išnuomoto Vilniaus centre, kaimynais. Karalienės Elizabeth I vaidmenį sukūrė garsi britų aktorė Helen Mirren, kuri po metų suvaidino dabar valdančią karalienę Elizabeth II filme „Karalienė” ir už šį vaidmenį pelnė „Oskarą”. Mini serialas „Elizabeth I” irgi pelnė galybę įvairių apdovanojimų, tarp jų – „Emmy” ir Auksinius gaublius – H.Mirren už geriausią moters vaidmenį mini seriale ir J.Ironsui už geriausią antraplanį vyro vaidmenį.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.