Dukra atleido nuodėmingajai motinai

Neištikimybės vaisių – vos gimusią dukrą motina paliko, tačiau po 37 metų ši pati pasibeldė į nuodėmingos motinos duris. Prieš joms atsiveriant pamestinukė Kristina labiausiai bijojo, kad gimdytoja išsižadės jos antrąsyk.

Kristina jaunystėje sužinojo, kad motina jos išsižadėjo.
Kristina jaunystėje sužinojo, kad motina jos išsižadėjo.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Aug 9, 2014, 8:43 PM, atnaujinta Jan 20, 2018, 3:18 AM

Daugybę metų Kristiną kankino klausimas, kodėl kadaise buvo pamesta, jei, be jos, biologinė motina užaugino dar tris dukras.

Tai viena įdomiausių praėjusio laidos „Nacionalinė paieškų tarnyba“ (LRT televizija) sezono istorijų, kurią papasakojo laidos autorė ir vedėja Palmira Galkontaitė.

Močiutė atstojo šeimą

Dar ankstyvoje paauglystėje laidos herojė Kristina netikėtai aptiko ir perskaitė gimdytojos išsižadėjimo raštą.

Žiauri naujiena sujaukė merginos gyvenimą, bet padėjo suvokti, kodėl tiek metų mama vadinta moteris taip jos nemylėjo ir engė.

„Tada supratau, kodėl esu nemylima ir kodėl man žmonės kieme sakydavo, kad ji mane muša dėl to, jog esu ne tikra dukra, o įvaikinta“, – skaudžiais prisiminimais dalijosi 37 metų Kristina.

Sužinojus tiesą Kristinos širdyje įsižiebė pyktis abiem moterims. Juk, jeigu tikroji motina, kuri visuomet turėjo būti šalia, nebūtų jos išsižadėjusi, nebūtų reikėję tiek metų kankintis.

Supykusi Kristina išėjo iš įmotės namų ir prisiglaudė pas netikrą močiutę. Nors ši irgi buvo svetima, jautė mergaitei ypatingą prielankumą – kartu su ja lankėsi muziejuose, keliavo, globojo. Pasak Kristinos, jos buvo neišskiriamos. Netikra močiutė jai atstojo šeimą.

„Pati su savimi daug dirbau, buvau sau psichologė. Skatinau save nepykti, ieškojau priežasčių, kodėl buvau palikta. Galvoje buvo tikra raizgalynė“, – pasakojo Kristina.

Ji džiaugiasi bent tuo, kad vėliau augo aplinkoje be smurto ir neigiamų emocijų. Kristina įsitikinusi, kad tai turėjo didelę įtaką asmenybės formavimuisi.

Staigmena – trys seserys

Prireikė nemažai laiko, kol Kristina pribrendo biologinės šeimos paieškoms.

„Juk gyvename tik vieną kartą. Be to, noriu palengvinti tikrajai motinai sąžinės naštą, kad ji galėtų ramiai iškeliauti anapilin“, – prieš lemtingą susitikimą kalbėjo moteris, dar nežinodama, kad likimas ją suves ne tik su motina, bet ir su trimis seserimis.

Pirmiausia laidos kūrėjai Lietuvoje surado vyriausiąją Kristinos seserį Jekateriną ir jas supažindino. Kristina buvo priblokšta, kai sužinojo turinti dar dvi seseris. Tačiau jos su motina gyvena ne Lietuvoje, o Ukrainos sostinėje Kijeve.

Bet dėl to Kristinos noras susitikti su biologine motina nedingo. Su laidos „Nacionalinė paieškų tarnyba“ kūrybine grupe ji leidosi į Ukrainą.

Du susitikimo scenarijai

Nuo vaikystės tuštumą jautusi Kristina svarstė, koks turėtų būti motinos ir dukters pirmasis susitikimas.

„Nerodysiu jokių emocijų, tik pyktį ir tiesmukai paklausiu: „Labas, tai kaip gyveni žinodama, kad mane palikai?“ – prieš susitikimą ironiškai kalbėjo Kristina.

Vis dėlto likimo įskaudinta moteris galvoje turėjo ir jausmingesnį scenarijų. Ji įsivaizdavo, kad susitikusi tikrąją motiną galėtų jai viską atleisti, pasižiūrėti į akis ir apsikabinti.

Keliaudama į Ukrainą Kristina buvo sutrikusi ir negalėjo pasakyti, ar vyksta susitikti su motina, ar su moterimi, kuri ją pametė.

Ištekėjo be meilės

„Jaučiuosi labai kalta. Esu tikinti, stačiatikė. Nešioju savyje didžiulę nuodėmę. Net ir žinodama, kad greitai susitiksiu dukrą, nerandu sau vietos, nežinau, kaip elgtis“, – prieš susitikimą su dukra kalbėjo tikroji Kristinos motina Liubovė.

Jos akys slėpė graudžią gyvenimo istoriją. Būdama vos šešiolikos ji per prievartą tėvų buvo ištekinta už septyneriais metais vyresnio vaikino. Nebuvo jokios meilės.

„Tai buvo tiesiog proga išeiti iš namų. Maniau, jausmai atsiras vėliau. Meilė atėjo, kai pastojau. Lyg ir viskas tapo normalu“, – prisiminė Liubovė, kuri būdama 17-os pagimdė pirmąją dukrą Jakateriną, o 19-os – antrąją, Tatjaną.

Liubovės vyras dirbo vairuotoju Vilniaus autobusų parke.

Vakarais jis dažnai grįždavo įkaušęs ir tikindavo, kad tokios yra nerašytos vairuotojų taisyklės – po pamainos atšvęsti darbo pabaigą.

„Meldžiau jo negerti ir buvau labai kantri“, – pasakojo moteris.

Jaunoje Liubovės šeimoje buvo ir barnių, ir susitaikymų, tačiau apie skyrybas moteris net negalvojo. Bėgant laikui ir augant vaikams ji sako priėmusi savo gyvenimą tokį, koks jis yra, kaip ir visi.

Pastojo nuo meilužio

Liubovė lengviau atsiduso, kai jos vyras 1975 m. pusmečiui išvyko dirbti į Kazachstano plėšinius. (Taip Sovietų Sąjungoje buvo vadinamos apleistos įdirbamos žemės. – Red.)

Per tą laiką moters gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Ji sutiko vyrą, vardu Aleksandras.

„Tiesiog galvoje pasimaišė. Tokios didžiulės aistros niekada nebuvau patyrusi, prikrėčiau kvailysčių.

Bet Aleksandras buvo plevėsa, nevedęs, tad taip ir nuplevėsavo toliau. Aš neketinau jo sekti, nes turėjau šeimą“, – atviravo Liubovė.

Netrukus namo grįžo vyras. Sugrįžimą gerai atsimena Liubovės dukra Tatjana, kuriai tuomet buvo penkeri.

„Mudvi su mama sėdėjome ant grindų prie spintos ir tvarkėme daiktus. Įėjus tėčiui į kambarį mama puolė į ašaras ir ėmė maldauti atleidimo.

Tik tada nesupratau kodėl“, – prisiminimais dalijosi Tatjana.

Pasirodo, tuo metu Liubovė nuo buvusio meilužio laukėsi kūdikio.

Pasirašė išsižadėjimą

Liubovės vyras dėl žmonos nėštumo drastiškų veiksmų nesiėmė.

„Laukiau, ką vyras man pasakys. Norėjau, kad jis pasiūlytų, ką daryti toliau. O jis tik kartojo: „Nežinau, nežinau, man tas vaikas nereikalingas.“ Vengėme šitos temos ir vienas kito“, – savo istoriją tęsė Liubovė.

Moteris tuo metu net neįsivaizdavo, kad galėtų likti viena su vaikais, tad laukė vyro sprendimo. Kadangi šis tylėjo, situaciją spręsti ėmėsi Liubovės mama.

„Kai reikėjo vykti į gimdymo namus, vyras pasakė, kad viską aptarė su mano motina. Vos pagimdžiusi buvau pakviesta susitikti su teisininku – jis pakišo pasirašyti vaiko išsižadėjimo dokumentus.

Teisininkas pasakė, kad taip nutarė mano artimieji, ir neleido ginčytis, pagąsdino, jog antraip prarasiu ir kitas dvi dukras“, – nuleidusi galvą kalbėjo moteris.

Teisininkas Liubovės dar paklausė, ar ji sutinkanti, kad mergaitė būtų pavadinta Kristinos vardu, nes jau yra būsimi globėjai, kurie šio vardo norėtų.

Moteris prisipažino apsidžiaugusi, kad naujagimė iškart augs šeimoje.

Iš ligoninės – be kūdikio

Pirmosiomis dienomis naujagimę Liubovė ligoninėje dar žindė. Ji atsimena, kad mergaitė buvo paveldėjusi buvusio meilužio Aleksandro kaktą. Glausdama dukrą moteris žinojo, kad netrukus turės ją atiduoti. Tačiau priešintis ji manė negalinti ir pakluso artimųjų valiai.

„Moterys palatoje liovėsi su manimi bendrauti ir tądien, kai buvau išrašyta iš ligoninės, visas personalas susirinko pažiūrėti, kaip išeinu be vaiko. Visiems tai buvo spektaklis, o man – labai gėda“, – gimdyvių panieką prisiminė Liubovė.

Ir vylėsi, ir bijojo

Liubovė grįžo pas savo dukras, kurios netrukus ėmė lankyti mokyklą.

Moteris įsisuko į rūpesčius ir viskas pamažu atlėgo.

Vėliau ji vis prisimindavo Kristiną, tačiau ramino save mintimis, kad mergaitė laimingai gyvena kitoje šeimoje, ir meldėsi, jog viskas taip ir būtų. Ir artimieji stengėsi nepriminti paliktos dukters, nenorėdami aitrinti širdies.

Po dvejų metų Liubovė pagimdė dar vieną dukrą – Olgą.

Vis dėlto moteris neatmetė minties, kad vieną dieną Kristina pati užsinorės pamatyti savo biologinę motiną.

„Visuomet to bijojau, maniau, kad neturiu teisės to norėti. Tiesiog apie tai pagalvodavau. Kai pasinerdavau į prisiminimus, išplaukdavo Kristinos veidelis“, – sakė Liubovė.

Pamilo dar vieną vyrą

Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais Liubovė dirbo Gariūnų turgavietėje. Ten ji supirkdavo prekes ir veždavo jas traukiniu į Kijevą.

Per vieną tokią kelionę moteris susipažino su dvylika metų jaunesniu traukinio palydovu Andrejumi. Iš pradžių Liubovė vyrą atstūmė, tačiau šis buvo atkaklus.

„Sulaukiau tokių komplimentų, kokių man niekas niekada gyvenime nebuvo sakęs. Andrejus pasirodė labai kultūringas žmogus. Pamilau jį.

Mes kartu gyvename jau 20 metų. Tokio žmogaus net apgaudinėti nesinori. Nors paskui save velku didžiulę nuodėmę, bent jau jaučiuosi gyvenanti“, – pagaliau nusišypsojo Liubovė.

Pasimatyti įkalbėjo dukra

37 metus savo didžiosios paslapties Liubovė neatskleidė net dukroms.

Galiausiai tai sužinojusi Tatjana ilgai negalėjo atsitokėti ir patikėti, kad jos motina šitaip pasielgė.

„Kai žiūrėdavau panašias laidas, galvoje netilpdavo mintis, kad gali taip nutikti. Nenoriu nieko smerkti, gal buvo tokie laikai. Jei man taip būtų atsitikę, nebūčiau nusisukusi nuo dukters, geriau jau būčiau likusi be vyro“, – kategoriškai tvirtino Tatjana.

Būtent ši dukra įkalbinėjo motiną susitikti su Kristina, kai kamavo dvejonės.

„Mama ir taip padarė milžinišką nuodėmę, už kurią turbūt kentėsiu ir aš, ir mano vaikai. Sakiau jai: neženk dar vieno blogo žingsnio“, – tikino Tatjana.

Į susitikimą su Kristina ėjo visos trys moterys: motina ir dvi Kijeve gyvenančios jos dukros.

Prieš daugybę metų išsižadėta Kristina nuodėmingąją motiną pasitiko pagal antrąjį scenarijų – džiaugsmingai apkabino, o ši jos neatstūmė.

Parengė Vykintė Budrytė

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.