Lietuvą šokiravęs itin žiauriais nužudymais R.Zamolskis pirmuosius nusikaltimus įvykdė vos šešiolikos, o su juo bendravę pareigūnai sako, kad jiems kelia abejonių Rokiškio psichiatrijos ligoninės medikų išvados apie šio žmogaus psichinę negalią.
Itin žiaurus, organizuotas, veikiantis su bendrininkais – toks portretas ryškėja aiškinantis, kaip eilinis Kauno jaunuolis tapo vienu baisiausių Lietuvos nusikaltėlių. Pareigūnai laidoje tvirtina, kad ir paties R.Zamolskio nusikaltimai, ir jų įvykdymo būdas, ir žiaurumas veikiant su bendrais verčia abejoti medikų išvadomis.
R.Zamolskis pagarsėjo ypač žiauriais, akiplėšiškais nusikaltimais, kai buvo užpulti inkasatoriai prie „Maximos“ bazės Vilniuje 2001 m., kai buvo sušaudyti jį sulaikyti bandantys policininkai.
Tais pačiais metais R.Zamolskis su bendru Panevėžyje įkaitu buvo paėmę berniuką, jį policininkams pavyko išvaduoti. Po šio nusikaltimo R.Zamolskis dingo ir daugiau nei dešimt metų slapstėsi Rusijoje, ten neseniai sulaikytas.
Kaip formavosi ir evoliucionavo šis nusikaltėlis? Kodėl jam daug metų pavykdavo išvengti bausmės prisidengiant tikra ar tariama proto negalia? Į šiuos klausimus bus atsakyta jau šiandien pirmojoje „Nusikaltimas ir bausmė“ laidoje.
Dar vaikystėje Romas Zamolskis patyrė nesaugumo ir prievartos jausmą. Šeimoje Romas augo su dviem vyresniais broliais. Kaimynai teigia, kad jie jaunėlį skriaudė, ginti sūnaus stodavo tik tėvas. Po tėvo mirties paauglys palūžo. Po pagalve net laikė kirvį, kad galėtų apsiginti nuo stipresnių brolių.
Šešiolikos Romas Zamolskis įvykdė pirmąjį nusikaltimą – apiplėšė parduotuvę. Bausmės išvengė dėl jauno amžiaus, bet įprato savo autoritetą grįsti jėga, agresija, žiaurumu. Jis žavėjosi J.Stalinu, A.Hitleriu, net lygino save su šiais veikėjais, gyrėsi, kad yra toks pat genialus piktadarys. Po poros metų, įvykdęs kitą vagystę, jau pilnametis R.Zamolskis nuo bausmės gynėsi gydytojų pažymomis, kad jis turi proto negalią, tos pažymos jį gelbėjo visą gyvenimą.
Išvengęs bausmės už antrą vagystę, R.Zamolskis buvo išvežtas gydyti į Kaliningrado sritį. 1991 m. Kauno miesto teismas pripažino jį sveiku. 1993 m. sausio 1 d. jis užpuolė ir subadė gretimame bute Naujuosius švenčiančią draugiją. Tąsyk buvo nužudytas jaunuolis, kurio brolis sietas su Kauno „daškinių“ grupuote, du vaikinai sunkiai sužaloti. R.Zamolskio ieškojo ir nukentėjusiųjų artimieji, ir policija, bet pėdsakus aptiko tik po 2 mėnesių Jonavoje.
Ginklų aistra nuvedė R.Zamolskį į Jonavos šaudymo sporto mokyklos ginklų saugyklą. Suveikus signalizacijai, nieko neįtariančius pareigūnus Romas pasitiko perdirbto medžioklinio nupjautavamzdžio šūviais. Policininkai atsakė ugnimi, buvo sučiuptas R.Zamolskio bendras, o jis pats atsišaudęs ištirpo tamsoje.
Grįžęs į Kauną, vėl įvykdė du itin žiaurius nusikaltimus: su bendru ir pussesere, kuri vertėsi prostitucijos organizavimu, nužudė vieną iš prostitučių ir jos motiną, kad pasisavintų šių butą. Žmogžudystės buvo tokios kraupios, iš aukų buvo taip tyčiojamasi, kad pareigūnai iki šiol kraupsta tai prisiminę.
Apie R.Zamolskio kelią į nusikaltėlių pasaulį, apie jo nusikaltimus ir ginklų arsenalą – jau šį vakarą, 21.00 val. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nusikaltimas ir bausmė“ su K. Krivicku.
