Žiūrovų pamėgtame seriale „Inspektorius Mažylis“ pagrindinį vaidmenį su aktoriumi Mariumi Jampolskiu atlieka šuo. M.Jampolskio herojus – nedidelio miestelio policijos inspektorius Andrius Mažylis. Filme policininką visur lydi jo tarnybinis šuo – vokiečių aviganis Mažylis. Jiems tenka gerokai paplušėti, kad susidorotų su miestelyje vešančiu nusikalstamumu.
Komizmas nenustelbia problemų
„Filme norėjome parodyti tipiško Lietuvos miestelio, esančio kur nors pasienyje, vaizdą: kontrabanda, apraizgiusi viską lyg čiuptuvais, iš jos lobstanti miesto valdžia, korumpuoti pareigūnai, kitos su tuo susijusios ydos.
Problemas įvilkome į nuotykių filmo su komiška gaidele rūbą, bet tai nereiškia, kad jos neaktualios“, – serialo ištakas priminė jos prodiuseris Kristupas Krivickas.
Gerai, kad filmo kūrėjai praleido pro ausis amerikiečio W.C.Fieldso jau aforizmu tapusį posakį apie vaikus ir šunis. Keturkojis inspektorius Mažylis – vienas lietuviškojo serialo masalų.
Vaidmenį perėmė „moterys“
Stipriam, paklusniam, ištikimam ir darbščiam policininkui atlikti savo pareigą – vienas malonumas. Būtent toks yra pareigūnas Mažylis, kurį televizijos seriale „Inspektorius Mažylis“ vaidino net keli vokiečių aviganiai.
Tai atskleidė keturkojus aktorius surasti padėjusi kinologė Živilė Čepulienė.
Pirmojoje serijoje pasirodė žurnalisto Pauliaus Kaupelio vokiečių aviganis Brasas, kartais jį dubliavo jo sesuo Nova. Kitose serijose Braso nebebuvo: sudėtingą vyrišką vaidmenį atliko moteriškosios giminės „aktorės“.
Ar žiūrovai neatskyrė, kad seriale tą patį vaidmenį atlieka net keli vokiečių aviganiai? Turbūt tik veisėjai pamatė, kad ekrane pasirodo skirtingi tos pačios veislės atstovai. Kiti žiūrovai to nė neįtarė. Juolab kad netgi filmavimo aikštelės darbuotojai ne visuomet suprasdavo, kad kaskart pasirodydavo vis kitas šuo.
Reikia tapti draugais
Kaip aiškino Ž.Čepulienė, kad šuo tiktų filmui, jis turi būti nepavojingas, ramesnio būdo, prisileisti svetimus žmones ir paklusti jų komandoms. Prieš pradėdamas filmuotis su kitu žmogumi, šuo turi su juo apsiprasti, susidraugauti.
„Aktoriui filmavimas – vaidyba, šuniui – gyvenimas. Jis vaidybos nesupranta, jam tai tikras veiksmas, jis viską išgyvena, tarsi tai būtų tikroviška situacija. Jei ekrane reikia komandinio vaizdo, šuo turi tikėti, kad tas žmogus – jo draugas“, – bendravimo su gyvūnais subtilybes aiškino kinologė.
Ji pasidžiaugė, kad M.Jampolskis gerai susitvarkė, šunys į jį puikiai reagavo. O jei kartą ir grybštelėjo į ranką, tai tik norėdamas draugiškai pasisveikinti, padėkoti už skanėstą, kuriuo aktorius jį vaišino.
Kokių nors specialių treniruočių prieš filmavimą keturkojams aktoriams kinologė nerengė. Visi šunys buvo jau dresuoti, išmokyti komandų ir žinojo, kaip elgtis, kai liepia šeimininkas.
Kaulu sugundyti nepavyks
Seriale „Inspektorius Mažylis“ nusifilmavę šunys, nors ir nesuvokė, kad vaidina, vis dėlto buvo savotiški aktoriai ir atliko savo kolegų – tarnybinių šunų vaidmenis.
Ž.Čepulienė, kuri yra Vilniaus teritorinės muitinės inspektorė kinologė, dirba su šunimis, išmokytais ieškoti kontrabandos. Jie ieško narkotinių, psichotropinių medžiagų, tabako gaminių ir grynųjų pinigų. Nors senovės Romos imperatorius Vespasianas, apmokestinęs viešuosius tualetus, paleido į istoriją mūsų dienas pasiekusią frazę, kad pinigai nesmirdi, vis dėlto kvapą jie turi ir šunys jį puikiai pajunta.
Lietuvos muitinėje dirba vokiečių aviganiai ir Labradoro retriveriai, tačiau, pasak Ž.Čepulienės, paieškos šuo gali būti bet kokios veislės. Svarbu tam tikros įgimtos savybės – noras žaisti, sekti, grobio instinktas.
Darbo tiek muitininkams, tiek jų tarnybos partneriams šunims pakanka: Lietuvoje kontrabandos srautai galingi.
Ne paslaptis, kad su ja turintys kovoti žmonės kartais neatsispiria pagundai paimti kyšį ar pasiduoti kitokiai silpnumo akimirkai. O kaip dėl šunų – ar galima juos papirkti, pavyzdžiui, skaniu kaulu?
„Niekas niekada nebandė. Bet mano šuo namuose gauna visko, ko svetimas nepasiūlys. Šunys – noriai dirbantys, ištikimi ir nepaperkami bendradarbiai“, – patikino muitinės kinologė Ž.Čepulienė.
Svarbūs pagalbininkai
Lietuvos muitinėje dirba 16 šunų, išmokytų ieškoti kontrabandos. Daugiausia tai vokiečių aviganiai, Labradoro retriveriai ir belgų aviganiai malinua.
Pasak Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus vyr.inspektoriaus-kinologo Vytauto Tamošiūno, šunys yra kaip gyvi uodimo aparatai, kurie savo fenomenalia uosle padeda muitininkams aptikti nelegaliai gabenamas medžiagas, prekes.
Jų laimikis – nuo narkotikų iki viskio butelių be banderolių.
Šiais metais nuo sausio 1-osios iki gruodžio 1-osios šunys surado kontrabandą 395 kartus. Iš jų narkotinių medžiagų – 102 kartus (32 kg 875 g), cigarečių – 233 kartus (889 650 cigarečių), vieną kartą – draudžiamų vaistų.
Vienas naujausių laimėjimų – pirmadienį Vilniaus teritorinės muitinės Labradoro retriveris Azartas aptiko siuntoje iš Čekijos 6 g marihuanos.
Muitinė šunis įsigyja Lietuvoje, perka juos jau paaugintus iki 1,5 metų. Jie kainuoja 2000–2500 litų. Išlaikyti tarnybinį šunį atsieina apie tris tūkstančius litų per metus.
