Prisiminęs mirusią motiną Antanas Nedzinskas graudžiai pravirko

„Slaugykite tėvus, bet neaukokite savo gyvenimo. Juk viena yra slaugyti vėžiu sergantį žmogų, o visai kas kita – sergantį senatvės ligomis, kai jis jau praranda asmenybę ir neatpažįsta net artimųjų. Mano sesuo slaugė mamą, o aš tėvą. Mokėjau sesei atlyginimą už tai, kad neina į darbą, prižiūri sergančią mamą. Rezultatas – sesuo mirė pirma, o tik po metų iškeliavo mama“, – prisiminė rašytoja Rūta Vanagaitė, išleidusi knygą apie globą senatvėje.

A.Nedzinskas.
A.Nedzinskas.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2015-03-19 15:21, atnaujinta 2018-01-09 11:33

Ji dalyvavo TV3 diskusijų laidoje „Ginčas be taisyklių“, kurioje buvo kalbama itin subtilia tema: ar senatvėje vaikai privalo prižiūrėti savo tėvus? O gal ši našta šiuolaikiniam žmogui per sunki? Gal patys senjorai šiais laikais mieliau renkasi globos namus, kur gali būti tarp bendraamžių, o ne savo vaikų namus?

„Mano mama susirgo vėžiu ir mes ją slaugėme visi: tėtis, aš, močiutė. Nors mama kartais būdavo be sąmonės, atgavusi ją iškart kurdavo eiles ir prašydavo jas būtinai užrašyti. Jai tai buvo labai svarbu“, – apie šviesaus atminimo pedagogę, savo mamą pasakojo Antanas Nedzinskas ir neslėpė ašarų, kai jos ėmė riedėti prisiminus brangiausią žmogų ir padeklamavus mamos prieš mirtį sukurtas eiles.

„Antanai, juk tavo pasakojimas dar kartą patvirtina, kad eutanazija yra visiška nesąmonė. O juk dažnai vaikai nusigręžia nuo tėvų, kuriems senatvėje reikia pagalbos. Tiesa, būna ir tokių senukų, kurie tyčia kankina artimuosius…“ – reagavo laidos vedėja Rūta Ščiogolevaitė.

„Bet jūs nepamirškite, kad jei žmogus ilgai slaugo artimą giminaitį, tai ilgainiui neišvengiamai pradeda galvoti apie tai, kad laukia to žmogaus mirties. Tai neišvengiama, taip pradeda jaustis visi ir tas kaltės jausmas yra baisus“, – teigė R.Vanagaitė.

„Senatvėje norėčiau gyventi kokioje nors komunoje su draugais. Mes linksmai pramogautume, nesijaustume vieniši. Neturiu vaikų, o mano mylimas sūnėnas gyvena užsienyje, tad senatvėje reikės sugalvoti, kaip nenuobodžiauti“, – šmaikštavo aktorė Hana Šumilaitė.

Kita humoristė nebuvo linksma. „Neseniai teko būti laidotuvėse, kur velionės prieš mirtį nenorėjo lankyti dukros, nes ji joms... smirdėjo. O juk mamai nesmirdėjo, kai tą dukrą kūdikystėje vystydavo ir ant rankų nešiodavo apsikrovusią. Negi žmonėms nėra savaime suprantama, kad šeimos nariai turi pasirūpinti vieni kitais? Mano močiutė gyveno su mumis iki pat mirties, kiek ji mane visko išmokė. Neįsivaizduoju, kas būtų buvę, jei būtų nuspręsta, kad jai bus geriau globos namuose…“ – piktinosi Laima Tamulytė-Stončė.

„O aš pati nusprendžiau gyventi globos namuose. Sėdau į mašiną ir nuvažiavau. Bandydama tvarkytis savarankiškai buvau nusilpusi, o globos namuose atsigavau, subūriau chorą, mes gyvename įdomiai, turiningai. Ten yra mano bendraamžiai, su jais gera ir įdomu, be to, gaunu profesionalias medicinos paslaugas“, – pasakojo Violeta Ibenskytė, Prienų globos namų gyventoja.

„Pagal įstatymus vaikai tėvus senatvėje privalo prižiūrėti. Jei jie to vengia, tėvai gali globą ar išlaikymą prisiteisti. Tiesa, nežinia, kas laukia emigrantų tėvų, taip pat vaikų, kurių tėvai emigravę. Juk jei vaikas įrodo, kad tėvai juo tinkamai nesirūpino, įstatymai gali nepadėti prisišaukti senatvėje vaikus“, – aiškino advokatas Valdemaras Bužinskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.