Lietuvoje ir užsienyje pokylius organizuojančios kaunietės K.Kaikarienės žmonės prašo jų sutuoktuves ar jubiliejų paversti išskirtine švente, o ne nuobodžiu pasisėdėjimu prie valgiais ir gėrimais nukrauto stalo.
Todėl kiekviena proga kūrybinga moteris stengiasi sukurti ką nors nauja. Šventės vietoje jai yra tekę įrengti čiuožyklą, pilį, medžioklės bei žvejybos trofėjų parodą ir net pasirūpinti delfinų pasirodymu dainuojant solistui iš Italijos.
Buvo atvejų, kai vestuves K.Kaikarienei teko organizuoti net dvejus metus. O kartais renginiu reikia pasirūpinti vos per savaitę ar dvi. Tuomet moteris sukasi kaip įmanydama.
„Didžiausia padėka man yra šventės dalyvių ir svečių akyse sužibusios džiaugsmo ašaros“, – sakė vestuvių planuotoja.
– Jūsų darbotvarkė įtempta. O ar gerai miegate?
– Niekada neturėjau bėdų dėl miego. Puikiai miegu, ryte jaučiuosi pailsėjusi. Kai organizuoju didelį renginį, vakare prieš jį užmiegu akimirksniu. O štai kitą vakarą atsigulusi mintyse tarsi atsuku šventės scenarijų, svarstau, kaip kas pavyko.
– Jums sunkiau vakare užmigti ar ryte atsikelti?
– Esu vyturys. Ryte keltis man visai nesunku. Mūsų visa šeima – vyras Vygintas ir 19-metė dukra Kristė – keliasi anksti. Augintiniai Vakarų Škotijos baltųjų terjerų veislės kalytės Leta bei Bela ir katinas Šnorkas taip pat nemėgsta ilgai miegoti ir to daryti neleidžia kitiems.
Įprastai keliamės šeštą ryto. Kartais pavyksta pamiegoti valanda ilgiau. Vakare anksti išjungiame mobiliųjų telefonų garsą, nes nemėgstame vėlyvų skambučių.
– Kiek valandų miego jums pakanka?
– Kad normaliai išsimiegočiau, reikia 6–7, bet pakanka ir 4–5 valandų. Mėgstu dieną nusnūsti 10–15 minučių.
– Ar esate nakvojusi kokioje nors neįprastoje vietoje?
– Daug keliauju, todėl esu užmigusi automobilyje, lėktuve, oro uosto laukiamojoje salėje. Darbo reikalais tenka nakvoti ir viešbučiuose, svečių namuose.
– Kur nenorėtumėte atsibusti?
– Nesu labai išlepusi, todėl atsibusti nenorėčiau nebent ten, kur šalta.
– O ar patinka pusryčiauti lovoje?
– Gerti kavą arba arbatą lovoje – malonus ritualas, bet joje niekada nevalgau. Pusryčiauti mėgstu atsikėlusi ir susitvarkiusi.
– Mėgstate lovoje žiūrėti televizorių?
– Miegamajame turime televizorių, tačiau jį įjungiame retai.
Apskritai mūsų šeimoje įprasta daugiau kalbėtis. Per televiziją vyras kartais mėgsta pažiūrėti sporto varžybas, o aš – kokį nors gerą filmą. Tačiau prieš miegą spoksoti televizorių įpročio neturime. Kur kas maloniau paskaityti knygą.
– Su kuo lova dalijatės mieliausiai?
– Jau daugybę metų su vyru. Ir vis su tuo pačiu. (Juokiasi.) Vakare prieš miegą dažnai į lovą įsiropščia ir visi mūsų augintiniai. Tačiau kiek pabuvęs katinas miegoti bėga į Kristės kambarį. O šuniukai kartais taip ir užmiega mūsų kojūgalyje.
– Ką maloniausia matyti prabudus?
– Besišypsantį mylimą žmogų, kuris atneša puodelį kavos arba arbatos. Visai nesvarbu, lauke šviečia saulė, lyja ar sninga. Geros dienos užtaisas – šilti santykiai.
– O kokį rytą pavadintumėte tobulu?
– Visi mūsų rytai tokie – be streso, skubėjimo ir įtampos. Stengiuosi atsikelti anksčiau, kad ramiai galėčiau nusiprausti, apsirengti, išgerti kavos, papusryčiauti, pasirengti dienai, paskaityti elektroninį paštą, pavartyti rytinę spaudą.
– Ar dažnai sapnuojate? Tikite, kad sapnai gali būti pranašingi?
– Sapnai mane lanko retai. Stebiuosi, kai dukra Kristė pasakoja apie savo spalvotus sapnus.
Į sapnus žiūriu kaip į horoskopus: jei laukia gera žinia, tai manęs, o jei bloga, tai visų kitų, gimusių po Ožiaragio ženklu.
– Kas jums buvo svarbu įsirengiant miegamąjį?
– Šiltos ir šviesios spalvos. Nemėgstu, kai miegamajame prigrūsta daiktų. Todėl mūsiškis tvarkingas ir neapkrautas.
