A.Tapinas savo nepilnamečius vaikus vežė į užsienį, kad šie pamatytų filmą, kurį žiūrėti Lietuvoje jiems draudė įstatymai.
Plačiai nuskambėjus šiai kelionei įstatymas buvo pakeistas.
– Ar esate kinomanas, skubate pamatyti naujausius filmus? – paklausiau A.Tapino.
– Turbūt esu pusiau kinomanas. Laisvalaikį leidžiame kartu su šeima, tad renkamės tuos filmus, kurie būtų įdomūs ne tik mums su žmona, bet ir 13-metei dukrai Vasarai bei 12-mečiam sūnui Vakariui.
Naujausias mūsų matytas lietuviškas filmas – „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“.
– Prieš kelerius metus su vaikais Lietuvoje negalėjote pažiūrėti Peterio Jacksono fantastinio filmo „Hobitas. Smogo dykynė“, nes į jį buvo įleidžiami tik vyresni nei 13 metų žiūrovai. Stojote į kovą su tokia tvarka.
– Ir laimėjome! Tai vienas tų gerų pavyzdžių, kai nugalėjo viešumas. Pasinaudojau socialiniais tinklais.
Buvau paskelbęs, kad emigruojame iš Lietuvos, nes negalime pažiūrėti filmo. Ir iš tiesų vienai dienai emigravome į Latviją. Pažiūrėjome filmą ir grįžome.
Seimo nariai atkreipė į tai dėmesį. Remigijus Šimašius užregistravo įstatymo pataisą ir, rodos, prieš metus įstatymas buvo pakeistas.
Dabar į filmus, pažymėtus ženklu N-13, vaikai gali eiti su tėvais. Manau, tėvai, o ne valdžia geriausiai žino, kokius filmus gali žiūrėti jų atžalos.
– Kokius filmus jūs žiūrite su vaikais ir žmona Rasa?
– Mūsų skonis panašus. Visi mėgstame nuotykių juostas, komedijas visai šeimai.
– Koks filmas jums pačiam yra geras?
– Tas, kuriame yra netikėtumų. Tas, kurį žiūrėdamas jauti, kad režisierius su tavimi žaidžia arba švelniai apgaudinėja. Taip pat svarbu, kad aktoriai būtų aukšto lygio, gebėtų improvizuoti.
Kartais žiūri kokį šabloninį filmą ir supranti – jis sukurtas tik tam, kad iš žiūrovų būtų surinkta pinigų.
O iš lietuviškų, prisipažinsiu, mane džiugina tie, kurie pritraukia daug žiūrovų. Mes taip ilgai neturėjome pramoginio kino, tad be galo smagu, kai per premjerą žiūrovai netelpa į salę.
– Ir pats esate pridėjęs ranką prie kino – „Discovery“ užsakymu kartu su grupe Vengrijoje kūrėte dokumentinį filmą apie žvėryną, kuriame auginami gyvūnai nuomojami kino studijoms. Kas svarbiausia filmuojant dokumentiką?
– Mums buvo svarbus ryšys su pagrindiniu herojumi – žvėryno savininku. Kai tik su juo užsimezgė stiprus, atviras ir nuoširdus ryšys, mano darbas tapo kokius keturis kartus lengvesnis.
Lenkiu galvą prieš tuos, kuriems pavyko prakalbinti Arvydą Sabonį (Sidabrinei gervei nominuotas Rimvydo Čekavičiaus dokumentinis filmas „Arvydas Sabonis. 11“. – Red.). Manau, jie nuveikė titanišką darbą. Juk A.Sabonis yra uždaras žmogus, į savo gyvenimą filmavimo kamerų lengvai neįsileidžia.
– Jeigu kurtumėte vaidybinį filmą ar serialą, kokį vaidmenį skirtumėte savo scenos partnerei S.Daukšaitei-Petrulėnei?
– Mano kuriamas serialas turbūt būtų fantastinis nuotykių. Tad ji vaidintų karalienę arba didikę, aukštuomenės damą arba Renesanso laikų kurtizanę.
Jai tiktų vaidinti fatališką moterį, kuri už virvučių trauko karalių, kardinolą. Kažkas panašaus į Miledi de Vinter iš Alexandre’o Dumas romano „Trys muškietininkai“.
– O pats niekada nesvajojote tapti aktoriumi?
– Kaip ne? Bendraudamas su pažįstamais režisieriais kaskart klausiu, ką man reikia padaryti, kad bent keletą sekundžių leistų pastovėti kadre, bent autobuso stotelėje laikraštį palaikyti.
Turbūt mano vaidybiniai sugebėjimai dar nėra tinkami arba dar laukia progos. Režisieriai vis pajuokauja, kad jų agentai paskambins mano agentui. Gal per „Sidabrinę gervę“ mane kas nors pastebės. (Juokiasi.)
– Ką mieliau renkatės – filmą ar knygą?
– Knygą. Vis dėlto kai kurių naujų filmų laukiu labiau nei knygų. Turbūt dar nesu išaugęs iš berniuko amžiaus. Tad nekantriai laukiu septintosios „Žvaigždžių karų“ dalies, kuri turėtų pasirodyti gruodžio mėnesį.
Knyga pralaimėtų ir tuomet, jei reikėtų rinktis ją arba tokį serialą kaip „Sostų karai“ ar „Kortų namelis“. Į serialą žiūriu kaip į TV knygą.
– Esate parašęs dvi knygas – „Vilko valanda“ ir „Maro diena“. O kokias knygas pats mėgstate?
– Skaitau daug. Naudojuosi elektronine knygų skaitykle. Vienu metu skaitau 4–5 knygas. Priklausomai nuo nuotaikos ir paros laiko mėgstu fantastiką, Niujorko bestselerius, rusų klasiką, profesinę literatūrą.
