Vienu didžiųjų Holivudo muzikos kūrėjų laikytas J.Horneris žuvo pirmadienio rytą.
Vienmotoris jo pilotuojamas lėktuvas „S-312 Tucano“ nukrito ir sudužo Pietų Kalifornijoje, Santa Barbaros miesto rajone, už 160 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Los Andželo.
Į žemę atsitrenkęs lėktuvas užsidegė, o jį pilotavęs kompozitorius žuvo.
Tokių filmų kaip „Titanikas“ (1997 m.), „Įsikūnijimas“ (2009 m.), „Nuostabus protas“ (2001 m.) ir dar beveik šimto kitų garso takelių autorius ir kūryboje, ir gyvenime buvo laikomas romantiku.
Penkis lėktuvus (iš kurių du sraigtasparniai) turėjęs kompozitorius save vadino skraidymo fanatiku. Daugybės režisierių jis vis klausinėjo, ar šie neketina statyti filmo aviacijos tema, kuriam jis galėtų sukurti muziką.
Prieš kelis mėnesius Jamesas pristatė savo naujausią darbą – garso takelį „National Geographic“ užsakymu sukurtam dokumentiniam filmui „Living In The Age Of Airplanes“. Jo premjera įvyko prabangiame lėktuve 9 kilometrų aukštyje virš Ramiojo vandenyno.
Per poros valandų skrydį muzikos kūrėjas pasakojo apie lėktuvus, jų technologijas ir tai, kaip jie pakeitė žmonių gyvenimą.
Kompozitorius ir Kalifornijos universiteto dėstytojas labiausiai išgarsėjo sukūręs garso takelį Holivudo režisieriaus Jameso Camerono filmui „Titanikas“.
Pasaulyje buvo parduota 27 milijonai šio garso takelio kopijų, o filme skambanti dainininkei Celine Dion parašyta daina „My Heart Will Go On“ tapo hitu ir užima vienuoliktą vietą tarp populiariausių visų laikų filmų dainų. J.Horneriui „Titanikas“ pelnė du „Oskarus“ – už šią dainą ir muziką.
Vis dėlto „Titanikas“ yra tik vienas iš daugiau nei šimto filmų, kuriems kompozitorius J.Horneris sukūrė muziką.
Tarp jų – „Narsioji širdis“ (1995 m.), „Apollo 13“ (1995 m.), „Zoro kaukė“ (1998 m.), „Priešas už vartų“ (2001 m.), „Troja“ (2004 m.), „Skrydžio planas“ (2005 m.), „Apokalipsė“ (2006 m.), „Nepaprastas Žmogus-Voras“ (2012 m.).
Dešimt kartų „Oskarui“ nominuotas kompozitorius mėgdavo sakyti: „Muzika turi taip įtraukti žiūrovus į filmą, kad jie net nepastebėtų, kaip baigiasi veiksmas.“
Vieni kritikai J.Hornerį gyrė už tai, kad filmų muziką iškėlė į naujas aukštumas. Kiti kritikavo už sentimentalumą ir kaltino tiesiog perkuriant savo ankstesnius darbus.
Žinomas kompozitorius neneigė, kad „sunku atsiriboti nuo muzikos, į kurią įdedi visą save“.
„Aš kuriu prie stalo su rašikliu ir popieriaus lapu. Esu senamadiškas ir nenaudoju kompiuterio“, – yra prisipažinęs J.Horneris, kurio kūrybiniais sugebėjimais pasitikėjo garsiausi filmų režisieriai.
„Kartais galutinis skambesys būna tiesiog nuostabus, o kartais, kad ir kaip sunkiai dirbčiau, režisierius grynindamas muziką ją neatpažįstamai pakeičia arba pa-slepia po dūžtančių automobilių garsais“, – apie tai, kad kūryba teikia ne vien pasitenkinimą, yra pasakojęs kompozitorius.
Tėvas taip pat pelnė du „Oskarus“
J.Horneris gimė 1953-iųjų rugpjūčio 14-ąją žydų šeimoje Los Andžele. Iš buvusios Čekoslovakijos kilęs ir 1935 metais į JAV persikraustęs jo tėvas Harry Horneris buvo kino ir televizijos dailininkas.
Jis taip pat pelnė du „Oskarus“ – už geriausią meninį apipavidalinimą juostose „Paveldėtoja“ (1949 m.) ir „Sukčius“ (1961 m.).
Talentingo tėvo atžala J.Horneris ėmė groti pianinu nuo penkerių, vėliau baigė muzikos studijas Londone ir Los Andžele.
Muziko karjerą jis pradėjo sukurdamas garso takelį filmui „Moteris raudona suknele“ (1979 m.). Kaip talentingas kūrėjas pasižymėjo ir kurdamas muziką juostai „Žvaigždžių kelias II“ (1982 m.).
„Mane žmonės samdo dėl to, kad kuriu lengvai. Triukas yra visai paprastas – sudarau įspūdį, kad grojama nesudėtinga melodija, o iš tikrųjų skamba daug ir įvairios muzikos“, – 1985-aisiais, pradėdamas karjerą, prisipažino J.Horneris.
Kompozitorius buvo vedęs vienmetę amerikietę Sarah. Pora susilaukė dukterų Becky ir Emily.
Pastaruoju metu kompozitorius sukūrė muziką trims filmams, kurie pristatomi šiemet. Tai dramos apie boksą „Southpaw“, apie vilkų gyvenimą „Wolf Totem“ ir apie katastrofą anglių kasykloje „The 33“.
J.Horneris taip pat buvo pradėjęs rengtis filmo „Įsikūnijimas“ tęsiniui. Be to, kūrė muziką styginių bei pučiamųjų koncertams Didžiojoje Britanijoje.
Parengė Vykintė Budrytė
