Tačiau pastaruoju metu mano tikėjimas televizoriumi smarkiai susvyravo.
Pirmiausia dėl to, kad kiekvieną sekmadienį „Lietuvos balse“ (LNK) matau
nėščią Rūtą Ščiogolevaitę.
Ką turėčiau manyti žvelgdamas į ją besilaukiančią? Kad tuoj gimdys?
Juk pagimdė rugsėjį.
Tad televizorius jau kelintas mėnuo meluoja man tiesiai į akis
tiesiogine šio žodžio prasme.
Jeigu tai truks ilgiau, greitai R.Ščiogolevaitė laidą, kurioje vis dar
nėščia, galės žiūrėti kartu su jau paaugusiu sūnumi Aronu, kurio ir
laukiasi ekrane.
Netrukus LNK žiūrovai turėtų išvysti ir kitą panašų triuką. Praėjusią
savaitę sūnaus susilaukė kita šios televizijos Rūta – R.Mikelkevičiūtė.
Kai LNK užkulisiuose pasiteiravau, kas ją pakeis laidoje „Valanda
su Rūta“, sukėliau nuostabą.
„Valandą su Rūta“ ir ves Rūta“, – tvirtai pažadėjo jos kolegos.
„Po gimdymo iš karto – į darbą?“ – negalėjau patikėti.
„Rūta ir šį, ir kitą ketvirtadienį ves laidą dar nepagimdžiusi“, –
paaiškino jos bendradarbiai, atrodo, didžiuodamiesi vedėjos gebėjimu
keliauti laiku.
Iš tiesų prieš gimdydama R.Mikelkevičiūtė įrašė ne vieną laidą, kurios dabar ir bus rodomos.
Žinoma, niekas nežadėjo, kad „Lietuvos balsas“ ar „Valanda su Rūta“ bus
transliuojamos tiesiogiai. Todėl ta proga prisiminiau seną televizininkų
anekdotą.
„Štai vedame mes su jumis ryto laidą...“ – kreipiasi vienas vedėjas į
kitą.
„Neapgaudinėkite žiūrovų – mes dabar nevedame laidos. Mus vakar nufilmavo“, – demaskuoja jį
kolega.
„O ką šiuo metu veikiame?“ – nustemba pirmasis.
„Aš šiuo metu vedžioju šunį, – atšauna jo bendradarbis. – O kuo jūs
užsiimate, nežinau.“
Pirmasis ima telefoną ir skambina savo žmonai paklausti.
„Tu niekuomet nieko nežinai, – suirzta ji. – Juk dar giliai miegi.“˙