K. Starkevičius sveikata niekada nesiskundė. Nuo mažens buvo pratintas prie ūkio darbų – mėždavo mėšlą, pjaudavo šieną ir visuomet judėdavo, buvo stiprus vyras.
„Kai sovietiniais metais turėjom 60 arų ir reikėdavo pakampėse visą šieną nusišienauti, nei arklio negausi, nei nieko, ant pečių susitempi. Buvo man sunkiau tada, negu dabar“, – laidoje KK2 per LNK pasakojo K. Starkevičius.
Nuo pat mažens Kazys maitinosi nuosavame ūkyje užauginta jautiena, kiauliena, daržovėmis bei namuose kepta duona. „Mes su tuo esame užaugę ir mano mama labai skanius skilandžius ir dešras gamindavo. Būdavo net kaip mažas cechas, toks nelegalus, ir kiek žinau, tos dešros važiuodavo po to aukštiems ponams. Mama buvo geriausia šitam krašte“.
Dabar K. Starkevičius gyvena ten, kur ir gimė – Kauno rajone, Rokų kaime.
„Tėvai buvo ūkininkai, o kai 1940 metais atėmė žemę, tapo kolūkiečiais. Teko pokarį pragyventi, tėvai stengdavosi kuo mažiau kalbėti apie tuos sunkiausius metus“, – laidoje kalbės buvęs žemės ūkio ministras.
Kazys pasakojo ir apie tėvų paliktą namą, kurį politikas atsinaujino pats: „Čia gimiau ir užaugau. Aš pats vaikystėje namus mūrijau, šitam name esu taip pat vieną kitą plyta įmūrijęs, nes kai statėme namą – reikėjo pagalbinės jėgos“.
Ne kartą draugai Kaziui sakė, kad šis keltųsi gyventi į Vilnių ar Kauną, bet jis nieku gyvu nenori niekur keltis, juk čia – gimtinė.
„Tavo gyvenimas žiūrėk ir prabėga. Kai stačiau šitą namą – buvau jaunas“, – apie gyvenimą gimtinėje pasakojo K. Starkevičius.