Vilnietės, pensininkės Marija ir Elena gyvena mažyčiuose butuose, vos po 38 kvadratinius metrus, tačiau sąskaitos už šildymą – po 120 eurų.
„118,79 euro yra labai daug, žiauriai daug, net kalbėti nėra ką. Už 38 kvadratus, o šildo tik labai mažai“, – Marija Miklionienė apie tai – šį vakarą LNK televizijos KK2 laidoje.
Moters kaimynė Elena sakė, kad sumokėjus už šildymą pinigų beveik nelieka: „Skaudžios sąskaitos, labai skaudžios, aš susimoku, bet esu labai prastos sveikatos, tai man tų pinigėlių mažai lieka“.
Kita gyventoja Danutė už trijų kambarių buto šildymą sausio mėnesį turės sumokėti 173 eurus: „Baisu, reikės pusę sumokėti, arba nevalgyti visai“.
Žmonės nesupranta, kodėl nepinga šildymas, nors Lietuva turi nuosavą dujų terminalą. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas aiškino, kad tokia situacija yra todėl, kad gamtinių dujų kaina tris kartus didesnė nei biokuro.
Šilumininkai galėtų kūrenti biokuru, kuris daug pigesnis už dujas, o tai leistų mokėti už šildymą perpus pigiau, tačiau to Lietuva negali padaryti, kadangi yra pasirašiusi sutartį su norvegais ir turi sudeginti nustatytą kiekį dujų.
„Šilumos vartotojams nėra sugrąžinta permoka už gamtines dujas, kai „Gazprom“ sumažino kainas atbuline data. Ta permoka sudarė apie 34 milijonus eurų, šiai dienai gražinti tik kokie 3 milijonai“, – pasakojo V.Stasiūnas.
