Apie „Pabėgimas iš Šoušenko“, „Briusas Visagalis“, „Septyni“ ir daugybės kitų kino filmų žvaigždę pasakojama įdomių dalykų.
Pavyzdžiui, kad prie jūros prisirišęs JAV aktorius nešioja auksinius auskarus, laikydamasis senos jūrininkų taisyklės: visada su savimi turėti tiek aukso, kad pakaktų laidotuvėms, jei mirtų svetimame uoste.
Dar pasakojama, kad jis turi tris nuosavus lėktuvus ir visus juos pilotuoja, kad į viską žiūri su humoru ir yra vienas daugiausia pelno kino pramonei atnešusių aktorių.
Vienas svarbiausių su M.Freemanu susijusių klausimų – apie tikėjimą. Tūkstančiai interneto svetainių skelbia, kad jis yra ateistas.
Pats M.Freemanas dažniausiai žaismingai išsisuka nuo atsakymo arba tiesiog paaiškina, kad tiki į Dievą, bet tokį, kokį mes patys sukūrėme. O šiuo metu apie Dievą jam tenka kalbėti itin daug.
Mat būtent jis tapo TV kanalo „National Geographic“ naujo dokumentinio filmo (Lietuvoje jis bus pradėtas rodyti balandžio 4 d. 21 val. 45 min.) „Dievo istorija“ žvaigžde.
Šešių dalių filme M.Freemanas lankosi kelių svarbiausių religijų centruose – nuo Raudų sienos Izraelyje iki majų šventyklų Pietų Amerikoje. Jis dalyvavo religinėse apeigose, kalbino dvasininkus ir tikinčiuosius, visur ieškodamas atsakymų apie religijų ištakas ir prasmę.
Prieš filmo premjerą aktorius telefonu bendravo su „TV antena“. Kartu su prodiuseriais Jamesu Youngeriu ir Lori McCreary jis papasakojo apie filmo idėją ir filmuojant patirtus nuotykius.
– Filmuodamasis aplankėte daug svarbių įvairioms religijoms vietų. Ar tai kaip nors pakeitė jūsų paties įsitikinimus? – paklausiau M.Freemano.
M.Freemanas: Visiškai ne. Visi pokalbiai buvo įdomūs, tačiau nė vienas filme kalbinamas žmogus nebandė man piršti savo įsitikinimų.
Esu gana tvirtas dėl savo įsitikinimų. Tiesa, buvo įdomių akimirkų. Pavyzdžiui, kai apsilankėme zoroastrizmo (senovės persų tikėjimas. – Red.) šventovėje.
Man labai patiko ten nuskambėjusi mintis, kad privalome pasaulį palikti geresnį, nei radome. Tai atitinka mano nuomonę.
– Kas įkvėpė šio filmo atsiradimą?
M.Freemanas: Mūsų su Lori apsilankymas Turkijoje, Sofijos sobore (garsus muziejus, kuris kadaise buvo Konstantinopolio patriarcho bazilika, o vėliau – mečetė. – Red.).
Ant sienų ten – daug freskų, žiūrėjome ir suvokėme, kad dalis jų pasakoja Jėzaus istoriją. Turkijoje, musulmonų šalyje.
Paklausėme, ar freskos buvo uždengtos, kai ten buvo mečetė. Gidas atsakė, kad ne, nes tai musulmonų religinės istorijos dalis.
Suvokiau, kad labai daug nežinome apie religijos istoriją. Taip viskas ir prasidėjo.
– Prieš porą metų sakėte, kad aukščiausia jėga – žmogaus protas, iš ten atsiranda Dievas. Kad tikėjimas į Dievą – tikėjimas savimi. Taip ir toliau manote?
M.Freemanas: Turėjau omenyje tai, kas mums padeda kasdien susidoroti su iššūkiais. Yra žmonių, kurie prabunda, iškart klaupiasi ir meldžiasi. Jei paklaustumėte manęs, tai tiesiog meditacijos forma.
Aš irgi medituoju, bet jei noriu, kad kas nors įvyktų, turiu pats tuo pasirūpinti, o ne laukti pagalbos iš aukščiau.
Pavyzdžiui, garsus amerikiečių dvasininkas Joelis Osteenas nuolat per televizorių kartoja žodį „Dievas“, bet sako tą patį: Dievas nori, kad tu ką nors padarytum, o ne lauktum, kol jis padarys.
Žinau, kad nuolat esu minimas tarp netikinčių Holivudo aktorių, bet tai netiesa. Aš visa širdimi tikiu į Dievą.
– Taip pat sakėte, kad žmonės sukūrė Dievą, tad jei tiki į jį, tiki savimi. Jei Dievas iš tiesų yra, kaip jis atsakytų į jūsų žodžius?
M.Freemanas: Manau, jis arba ji juoktųsi. Nes tokiu atveju aš atrodyčiau labai kvailas, tai kas belieka?
– Šiuo metu pasaulyje labai neramūs laikai, daug konfliktų tarp skirtingų religijų atstovų. Ar tai, kad šis filmas rodomas dabar, jums atrodo dar svarbiau?
L.McCreary: Visiškai teisingai. Yra daug neapykantos, į kitatikius žiūrima skersai. Tikiuosi, kad šis filmas padės sužinoti daugiau apie kitų tikėjimą ir užmegzti pokalbį, kuris kitaip turbūt nevyktų.
M.Freemanas: Arba bent jau geriau vieniems suprasti kitus. Kita vertus, nesu tikras, ar žmonijos istorijoje buvo laikai, kai gyvenome visiškai ramiai ir draugiškai.
– Koks religijos vaidmuo šiais laikais, kai taip greitai į priekį žengia mokslas ir technologijos?
M.Freemanas: Žmonių ryšys ir susitelkimas. Manau, toks religijos tikslas nuo pat jos atsiradimo.
J.Youngeris: Mokslas niekada nepajėgs išsiaiškinti visko. Kol tai nenutiks, visada bus vietos tikėjimui ir Dievui.
– Vadinasi, mokslas nekelia grėsmės religijai?
M.Freemanas: Kai nukeliavome į Vatikaną, nustebau sužinojęs, kad popiežiaus mokslų akademija buvo įkurta prieš 400 metų. Vatikanas įkūrė mokslų akademiją – kuriems galams?
Ir tai nė kiek nesumenkino katalikybės. Manau, mokslas ir religija – to paties audinio siūlai. Juk ir mokslininkai, ir kunigai kelia tuos pačius klausimus.
– Kurdami filmą bendravote su daugybe mokslininkų ir dvasininkų. Kuris padarė didžiausią įspūdį?
M.Freemanas: Kad ir kaip būtų keista, J.Osteenas – Amerikoje labai populiarus krikščionių dvasininkas, su kuriuo susitikti ateina 10 tūkstančių žmonių.
Manau, jis daro teigiamą įtaką jų gyvenimui. Man jis panašesnis į įkvepiantį kalbėtoją, o ne į pastorių.
– Koks yra šio dokumentinio filmo tikslas?
M.Freemanas: Kuo paprasčiau papasakoti apie religiją. Keliavome į Turkiją, Romą, Indiją, Egiptą. Kalbėjomės su aukščiausiais dvasiniais mokytojais. Norėjosi parodyti jų požiūrį.
Man patiko, kad nė vienas pašnekovas nebandė įbrukti savo požiūrio.
J.Youngeris: Įdomiausia, kad gilindamasis supranti, jog daugumos religijų šaknys yra labai panašios. Klausimai, iš kur atsiradome, kas bus po mirties. Krikščionybės, islamo ir judaizmo idėjos kilusios iš egiptiečių tikėjimo, be to, labai panašios į majų religijos.
M.Freemanas: Mane labiausiai nustebino hinduistų tikėjimas reinkarnacija.
Kažkodėl maniau, kad remiantis juo atgimstama nuolat, daugybę kartų. Pasirodo, ne. Tiesiog atgimsti tol, kol pagaliau gerai nugyveni gyvenimą. Geriausia, kad tai padarytum iš pirmo sykio, jei ne – teks pakartoti. Man tai buvo naujiena.
– Ar gyvenime buvo akimirkų, kai manėte, kad patyrėte stebuklą?
M.Freemanas: Stebuklai nutinka, kai jais tiki. Žmogus išlieka gyvas per lėktuvo avariją, per gaisrą ir sako, kad tai stebuklas. Tai vadiname stebuklu, nes patys sugalvojome taip vadinti.
– Yra šalių, kur tikėjimo laisvė suvaržyta, kur jums tikriausiai būtų nesaugu ar neleidžiama filmuoti, kur nebus leista parodyti šio filmo. Bandėte ten patekti?
M.Freemanas: Ne, o kam? Neturėjome tokio tikslo. Yra šalių, kur nėra jokios žodžio laisvės. Kam ten kišti nosį?
Mes ieškojome įdomių religijos centrų, su ilga istorija. Tiesa, buvo vietų, kur nedrįsome keliauti. Pavyzdžiui, planavome aplankyti senovinę šventyklą Turkijoje, 30 kilometrų nuo Sirijos sienos.
Kai ten įvyko keletas užpuolimų, persigalvojome, nors tai labai svarbi vieta.
L.McCreary: Kai lankėmės Jeruzalėje, tą savaitę ten buvo planuojama 10 įvairių užsienio TV laidų filmavimų. Prasidėjus neramumams devynios filmavimo grupės atsisakė ir neatvyko, o mes filmavome.
– Kokių sunkumų patyrėte filmuodami „Dievo istoriją“?
M.Freemanas: Buvo sunku susitarti dėl kai kurių šventyklų – nenorėjo įsileisti.
J.Youngeris: Pavyzdžiui, Kaire yra svarbi mečetė, į kurią imamas mus įsileido plačiai išskėstomis rankomis.
O Jeruzalės Kristaus Kapo bažnyčioje buvo sudėtingiau. Ją valdo septynios skirtingos religinės bendruomenės. Susitarti, kad mus įsileis, reikėjo su visomis.
Yra puiki istorija apie kopėčias, kurios ten nejudinamos stovi 150 metų, nes bažnyčios valdytojai nesusitaria, kurio darbas jas perkelti. Jautėmės kaip tos kopėčios.
M.Freemanas: O paskui mus išvarė, nes netoli vietos, kur įvyko nukryžiavimas, aš ištariau žodį „mitas“.
– Dvasininkai irgi žiūri filmus. Ar visi jie norėjo nusifotografuoti su jumis ir ar pasitaikė tokių, kurie nieko apie jus negirdėję?
M.Freemanas: Buvo vienas dvasininkas Indijoje. Na, bet jis vis tiek pasakė, kad aš jam patinku. (Juokiasi.)
L.McCreary: Asmenukėms pozuoti Morganui teko kiekviename žingsnyje. Kai įėjome į Kristaus Kapo bažnyčią, minia žmonių staigiai prilėkė prie Morgano. Visi norėjo asmenukių, teko stabdyti filmavimą. Net dvasininkai norėjo nuotraukų.
M.Freemanas: Matote, koks puikus mano gyvenimas.
– Ko paklaustumėte Dievo, jei jį sutiktumėte?
M.Freemanas: Kodėl avokado kauliuką padarė tokį didelį. Jei rimtai, nesugalvočiau protingo klausimo.
