Holivudo žvaigždė J.Roberts vis dar gedi šią vasarą anapus išėjusio režisieriaus Garry Marshallo, sukūrusio tokius filmus kaip „Graži moteris“ (1990 m.), „Pabėgusi nuotaka“ (1999 m.), „Valentino diena“ (2010 m.), „Princesės dienoraštis“ (2001 m.).
Būtent G.Marshallas pavertė J.Roberts žvaigžde. „Garry visada man buvo tarsi antras tėvas, mano gyvenimo dalis.
Dar vaikystėje negalėdavau atsitraukti nuo televizoriaus, kai buvo rodomas jo prodiusuotas serialas „Laimingos dienos“, – aktorė negailėjo gražių žodžių režisieriui, kuris užgeso būdamas 81 metų.
J.Roberts vaidino ir šįmet pasirodžiusiame paskutiniame G.Marshallo filme – komedijoje „Motinos diena“. Tai buvo ketvirta jo juosta su J.Roberts.
Aktorė prisipažino, kad dabar svarbiausią vietą jos gyvenime užima ne kinas, o šeima: sutuoktinis režisierius Danielis Moderis (47 m.), sūnus Henry (9 m.) ir dvyniai – duktė Hazel ir sūnus Phinnaeusas (11 m.).
– Romantinė komedija „Graži moteris“ 1990-aisiais jus išgarsino kone per naktį. Kaip dabar vertinate tą laikotarpį?
– Anuomet pasaulis buvo kitoks, kino verslas – taip pat. Jis nebuvo toks agresyvus.
Dabar jaunų aktorių padėtis yra siaubinga. Anuomet nebuvo bendraujama vien tik per internetą, aktorius galėjo pats kurti savo įvaizdį.
Džiaugiuosi, kad šias beprotiškas lenktynes Holivude pagaliau galiu ramiai stebėti iš šalies.
– Papasakokite, kaip G.Marshallas pakvietė jus vaidinti paskutinėje savo juostoje „Motinos diena“.
– Vaidmenį šioje komedijoje režisierius įbruko kone prievarta.
Filmo scenarijų jis įmetė į mano namų pašto dėžutę, pridėjęs nedidelį raštelį su prierašu „Atsisakymo nepriimu“.
Toks elgesys visada buvo būdingas G.Marshallui.
– Kaip jums pavyksta suderinti žmonos, motinos, namų šeimininkės pareigas ir aktorystę?
– Prisipažinsiu: man puikiai sekasi tai suderinti, nes jau nedirbu tiek daug.
Dažniausiai per metus vaidinu tik viename filme. Filmuojuosi vasarą, kai mano vaikai atostogauja.
Mėgstu leisti laiką su šeima, kitokio gyvenimo jau negalėčiau įsivaizduoti. Man didžiausia laimė matyti žaidžiančius ir krykštaujančius savo vaikus.
– Karjera atsidūrė antrame plane?
– Manau, nusipelniau daugiau laiko praleisti namuose ir mažiau dirbti. Be to, tapau ypač reikli vaidmenims.
Turėdama tris vaikus privalau kasdien sugalvoti pramogų. Tad aktorystės nepamirštu ir namuose, tik vaidinu su lėlėmis.
– Kaip manote, ar nors viena atžala linkusi sekti jūsų pėdomis – rinktis aktoriaus profesiją?
– Iki šiol to nepastebėjau. Vaikus dažnai pasiimu į filmavimo aikštelę, todėl jie supranta, kokia mano profesija. Kita vertus, nesistengiu jų įtraukti į savo darbą, jie mato tik nuotrupas.
Vaikai privalo užsiimti kūryba arba žaisti sode. Užuot spoksoję televizorių, vakarais daug laiko praleidžiame prie stalo – valgome ir kalbamės apie viską, kas nutiko per dieną.
– Atrodo, kad esate patenkinta savo gyvenimu.
– Visiškai. Dar niekada nebuvau taip tvirtai tuo įsitikinusi.
Stengiuosi, kad mano gyvenimui nedarytų įtakos išoriniai veiksniai. Vadovaujuosi intuicija ir jausmais.
Parengė Ona Kacėnaitė
