Ilgus metus M.Mikutavičius žiniasklaidos buvo vadinamas svajonių jaunikiu, tad jam pasirodžius su nauja mergina visi viltingai klausdavo: o gal tai ji, ta išskirtinė, su kuria jis pagaliau ras laimę?
Merginos keitėsi, o jaunikis ir toliau įkvėpdavo svajas, kol 2014-ųjų spalį pasklido kalbos, kad atlikėjas neabejingas jaunai drabužių ir aksesuarų dizainerei, stilistei I.Daugirdaitei, su kuria nusifilmavo savo dainos vaizdo klipe.
O ką iš tikrųjų reiškia gyventi su M.Mikutavičiumi? Ar jis pats norėtų tokios antrosios pusės? Išgirdęs tokį LRT laidos „Gyvenimas“ kūrėjų klausimą atlikėjas nesutriko: „Man atrodo, kad aš neblogas. Ne stebuklas, bet tikrai neblogas.“
Marijaus ir Ievos sūnus Majus pasaulį išvydo birželį. Džiaugsmu dainininkas pasidalijo su gerbėjais – socialiniame tinkle parašė: „Jeigu yra laimė, tai laimė rėkia, seilėjasi ir čepsi.“
„Man nebuvo skirtumo, kas gims – mergaitė ar berniukas. Gal intuityviai vyras galvoja apie berniuką, nes jam atrodo, kad su sūnumi bus paprasčiau, lengviau ras bendrą kalbą, nes jį gali pamokyti spirti kamuolį ar sugauti žuvį.
Bet iš tiesų tėvams nėra skirtumo, ko laukiasi, nes kūdikis bet kokiu atveju suteikia daug laimės“, – pasakojo dainininkas.
Dauguma gerų Marijaus draugų jau augina vaikus, ir net ne po vieną, tad puikiai žino, su kokiais išbandymais dabar susiduria jaunieji tėvai, tačiau dalydami patarimus neįkyri.
„Mokome plaukioti po vandeniu – jis nardo kaip ungurys. Martynas Starkus patarė, kaip vaiką išmokyti tarti pirmą žodį: jis savo dukterims visą laiką leisdavo „Motorhead“ įrašus ir jų pirmas žodis visada būdavo „motorhed“, o ne „mama“ ar „tėtis“. Aš sūnui leidžiu grupės AC/DC įrašus, kad jo pirmas žodis būtų „aisidisi“, – apie savo auklėjimo ypatumus pasakojo dainininkas.
Susiję straipsniai
Dažnai matydami, kaip paėmę ant rankų kūdikį praskysta net rimčiausi draugai, vyrai gūžčioja pečiais nesuprasdami, kas jiems darosi. Viskas pasikeičia, kai patys susilaukia vaikų. Marijus neslėpė, kad ir jis ne išimtis.
„Nemanau, kad atsiranda daugiau švelnumo. Tiesiog tu turi daugiau būdų ir priežasčių tą švelnumą parodyti. Kai turi kūdikį, keitiesi ir, aišku, suminkštėji. Tau dėl to visai ne gėda ir nė nesiruoši būti kitoks. Kai myli, visi minkštesni“, – sakė vyras.
Paklaustas, ar gyvenimas tapo prasmingesnis, M.Mikutavičius neslėpė: taip.
„Aš jau seniai sau buvau atsakęs į šį klausimą: vaikai, ko gero, yra vienintelė prasmė, dėl ko mes čia esame. Jei žiūrėtume šiek tiek ciniškai, mes visi tiesiog norime pratęsti giminę. Net liguistai norint išsiaiškinti, ką šiame pasaulyje veikiame, vienintelis atsakymas greičiausiai būtų, kad rūpinimasis kitais, rūpinimasis vaikais yra tai, kas mus įprasmina.
Ne darbo nuopelnai – mes jų atsivalgome, ne pinigai – prie jų priprantame, ne kažkokia šlovė – nuo jos atbunki. O nuo vaikų nei atbunki, nei jie tau atsibosta. Tad, ko gero, tai yra vienintelis prasmingas dalykas“, – samprotavo M.Mikutavičius.
Vaiko gimimas apvertė dainininko kasdienybę aukštyn kojomis, tačiau tai ne tragedija, nes, pasirodo, netikėčiausios situacijos gali būti labai naudingos.
Štai pirmą dainą sūnui Marijus sukūrė tuomet, kai mažyliui pūtė pilvą.
Vis dėlto, kol Majui dar tik pusmetis, jam daugiau reikia mamos dėmesio – tikri tėviški rūpesčiai turėtų prasidėti šiek tiek vėliau.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
„Pasikeičia ritmas, gal ir miego trūksta, bet aš esu iš tų žmonių, kurie visą gyvenimą viską priima taip, kaip yra, ir nesikremta, nedejuoja. Manyk, kad turi papildomą darbą, ir vieną iš malonesnių.
Tiesą sakant, maniau, kad bent jau šiuo etapu tai bus sudėtingesnis darbas, bet tikriausiai šūdiniausia bus, kai jis taps paaugliu. Kartais pajuokauju, kad gal man pavyks to išvengti, nes aš jau būsiu miręs“, – nusijuokė tėvas.
Auginti vaiką – didžiulė atsakomybė. Yra daugybė kelių ir klystkelių, kuriais pasuka jauni tėvai. Marijus, ko gero, klaidų taip pat neišvengs, tačiau puikiai žino, kokiu Majaus tėvu nenorėtų būti: „Nenoriu būti iš tų myžčiojančių, trypčiojančių ir nuolat išsigandusių tėvų: „Vaje, sušlapo, vaje, uždėk kepurytę, vajėzau, snargliukas.“
Nebūsiu tas, kuris bijo sūnui rodyti filmą, neva galintį paveikti jo pasaulėžiūrą. Nebūsiu toks tėvas, kuris bijo vaiką nusivesti į kavinę, nes ten jis pamatys rūkantį dėdę.
Niekada nebijojau tokio pasaulio, koks jis yra, ir nenoriu, kad mano sūnus augtų kokiame nors seminarijos pobūdžio pasaulėlyje, saugomas nuo visų negandų, tikintis, kad taip jis nepajus gyvenimo. Kam gyventi, jeigu jo nepajusi?“
Parengė Milda Augulytė