„Savo artimuosius reikia mylėti, tausoti juos. Nes tu ryte gali su jais kalbėti, o vakare jau nebe“, – prisiminęs mirusį senelį kalbėjo Radžis.
Dainininkas prisipažino, kad dėl šios netekties, jam buvo ypač skaudu: „Verkiau... Viskas išverkta, jau nėra ko daugiau raudoti. Verkiau, nes tai buvo paskutinis mano artimas žmogus. Aš daugiau neturiu nieko. Tėvo neturiu. Iš artimiausių pagal kraujo ryšį liko tik mama.“
Jautriame interviu Radžis neslėpė, kad su jį dar visai mažą palikusia mama jis nebendrauja: „Kur mano mama? Kurorte. Sėdi kalėjime. Jos toks gyvenimas, ji pati pasirinko. Jos net čigonai nepriima!“
Atlikėjo tėvas taip pat jam nebuvo geras pavyzdys. Kone pusė savo gyvenimo kalėjime praleidusio vyro jau nėra gyvųjų tarpe. „Tėvas buvo tokio ypatingo charakterio, kaip ir senelis, kaip ir aš. Neklausydavo, nieko nenorėdavo. Tėvas pats pasirinko tokį kelią.“
Mylimo senelio mirtis Radžį itin sukrėtė: „Visi jį labai mylėjo, o jis dar labiau mylėjo savo šeimą. Jis buvo vienintelis senelis, kurį aš turėjau. Jis buvo artimiausia mano kraujo giminė ir jį prarasti buvo skaudu. Aš taip norėjau dar jį gyvą pamatyti, bet nespėjau...“
