Pastarieji metai Monikos ir Andriaus Šedžių gyvenime priminė meksikietišką serialą: praėjus dvejiems metams po vestuvių pora nutarė skirtis, tačiau netrukus paaiškėjo, kad susitaikė ir net laukia šeimos pagausėjimo; ne kartą bandžiusi išnešioti kūdikį moteris pagaliau laukėsi dvynių, tačiau išgyveno tik vienas.
Netrukus keturiasdešimtmetį švęsiantis Andrius ir šešiolika metų jaunesnė Monika sako tiesiai: jei ne sūnus Gabrielius, jų santuoka, ko gero, būtų žlugusi.
„Monika labai norėjo vaikų. Įsivaizduoju, kaip jai būdavo skaudu, kai aš savaitgalius praleisdavau su savo vaikais iš pirmosios santuokos, – eidavome į kiną, kavinę. Numanau, kokie jausmai ją tada užplūsdavo.
Manau, Gabrieliaus gimimas buvo mūsų santykių išsigelbėjimas“, – kalbėjo A.Šedžius LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“.
Monika žiūrėdama į jau ūgtelėjusį sūnų sakė norinti susilaukti dar dviejų vaikų, juolab kad vietos didelei šeimai užteks – Šedžiai persikraustė į naujus namus Šiaulių centre.
Prisimindama sūnaus gimimą prieš devynis mėnesius Monika iki šiol sunkiai tramdo ašaras: „Gimdžiau beveik parą, o ir sūnus gimė per anksti. Buvo net tokių akimirkų, kai maniau, kad jo neteksiu. Kai gimė, man jo net nedavė palaikyti. Pirmą naktį praleidome ne kartu – mane buvo ištikęs lengvas šokas.“
Tik vėliau Monika suprato, kad tos kelios sekundės labai svarbios norint išsaugoti per anksti gimusio kūdikio gyvybę, ir dabar jaučiasi labai dėkinga Šiaulių medikams, kad padarė viską, ką galėjo.
O koks jausmas, kai kūdikį ne guldo ant krūtinės, o išsiveža? „Žinoma, kad nėra malonu, norėjau bent pabučiuoti. Viską prisimenu kaip per miglą. Gal jis buvo ir šiek tiek pridusęs, todėl ir išvežė stebėti.
Atsimenu, sėdžiu viena, pilvas jau tuščias, žiūriu pro langą ir pradėjau verkti – šalia nėra nei vaiko, nei vyro. Emociškai buvo sunku.
Kitą dieną vaiką atvežė ir viskas stojo į savo vietą. Dabar kasdien dėkoju Dievui ir vaikui – ačiū tau, Gabrieliau, kad atėjai pas mus ir pasilikai“, – jaudindamasi kalbėjo laiminga mama.
Vyras dalyvavo gimdyme, bet prasidėjus komplikacijoms žmona liepė eiti lauk, juolab kad ir taip padėjėjų netrūko – šalia budėjo gal penki medikai.
Monikai tai pirmas vaikas, Andriui – jau ketvirtas. Verslininkas dar turi dvi dukteris ir sūnų.
„Jausmas, kurį patyriau gimus Gabrieliui, kaip diena ir naktis skyrėsi nuo to, ką jaučiau gimus pirmiesiems vaikams, – aiškino vyras. – Tuomet viskas atrodė paprastai, natūraliai, atrodė, kad gamtoje taip ir turi būti.
Gabrielius buvo lauktas ne vienus metus. Iki paskutinės minutės nerimavau: o gal kas nors ne taip, o gal nepavyks? Tas ilgas Monikos gimdymas nebuvo paprastas ir man: visa laiką buvau gimdymo namuose, iš pradžių palatoje, paskui išvarytas už durų.
Buvo net juokingas nutikimas: gydytoja pasakė, kad gimdyvei reikia juodojo šokolado. Nuvažiavau ir nupirkau dešimt plytelių. Koridoriuje girdėdamas, kaip sunkiai Monika gimdo, ir nervindamasis netyčia suvalgiau visą šokoladą – liko tik krūva popierėlių.“
Jauna motina svarstė, kad galbūt sūnus gimė per anksti dėl įtampos, kuri kilo paskutiniais nėštumo mėnesiais.
Socialiniame tinkle pora pasidalijo fotosesijos nuotrauka, kurioje bučiuojasi, o Monikos pilvas apnuogintas.
Ji iškart pateko į spaudą, o tada pasipylė spėlionės ir komentarai, ar šalia tikrai Andrius. Norėdami įrodyti, kad tai tikrai jie, sutuoktiniai pasidalijo dar viena nuotrauka, kurioje matyti verslininko veidas.
„Turiu storą odą, tačiau tuomet negalėjau susilaikyti ir neskaityti įžeidinėjimų, žinučių apie mūsų fotosesiją, – sakė Monika. – Labai supykdė įtarinėjimai, kad mūsų šeima galėtų prieiti iki tokių absurdiškų dalykų – pasamdyti modelį fotosesijai. Tai taip asmeniška, intymu, kad nežinau, kokio mąstymo, išsilavinimo žmogus galėtų taip pamanyti.“
Pirmieji metai su sūnumi jiems buvo sunkūs. Sunkumai prasidėjo vos įžengus į naujus namus.
„Atrodytų, turėčiau džiaugtis įkurtuvėmis, tačiau mane viskas slėgė, – aiškino Monika. – Nežinojau, nuo ko pradėti: šalta, aplinkui dėžės, naujų namų kvapas, vaikas, krūtinė sutinusi. Nemėgstu guostis, bet tuomet paskambinau geriausiai draugei ir apsiverkiau. Ji patarė apsiraminti.“
Penkių kambarių butas miesto centre įrengtas kone per visą Andriui priklausančio pastato aukštą.
Sutuoktinis rūpinosi visais statybos darbais, Monika tik rinkosi baldus, spalvas ir dabar turi tokią virtuvę, apie kokią svajojo.
„Kartais pajuokauju: jeigu susipyksime, turėsi išeiti tu, o ne aš“, – šypsojosi laiminga motina ir žmona.
M.Šedžiuvienė neslėpė esanti pavydi ir mėgstanti viską kontroliuoti. Jai nepatinka, kai artimas žmogus ko nors nepasako iki galo, neturi kada laiku pranešti savo planų – staiga pasako, kad rytoj išskrenda. Tai trunka jau ketverius metus ir Monika prie to vis nepripranta.
„Dabar turiu ką mylėti, apsikabinti, bučiuoti, nepaleisti, niurkyti ir kas mane besąlygiškai myli. Nieko daugiau man nereikia. Dabar man svarbiausias vaikas. Tegul nesupyksta tėtis“, – glaudė prie krūtinės sūnų M.Šedžiuvienė.
Andrius neliko skolingas: „Tegul nesupyksta mano žmona, tačiau tapusi mama ji pasidarė dar pavydesnė ir bjauresnė – kiekvieną moterį laiko konkurente. Gal tai natūralus gamtos reiškinys, nes ji nori būti saugi net tik dėl savęs, bet ir dėl vaiko.“
Dar laukdamasi sūnaus Monika gavo Oksanos Pikul-Jasaitienės pasiūlymą prisidėti prie grupės „Naujos pupytės“. Prieš sutikdama ji pasitarė su vyru.
„Juk jis ne tik verslininkas, bet ir politikas, o aš ne tik jo žmona, bet ir mama, kuriai buvo siūloma tapti viena „pupyčių“.
Man svarbu turėti savų pinigų ir žinau, kaip jie uždirbami, – paauglystėje nuo penkių ryto stovėdavau turguje pardavinėdama gėles.
Andriui kaip politikui gal nelabai patogu, kad jo žmona „pupytė“, bet vieną dieną ant visko supykusi susimąsčiau: nejaugi iš tikrųjų tas pavadinimas gali ką nors lemti?“ – apsisprendimą prisidėti prie seksualaus įvaizdžio grupės motyvavo dainininkė.
A.Šedžius sakė negyvenantis iliuzijų pasaulyje, kad žmona gera tik tada, kai sėdi namuose su prijuoste, ruošia valgį ir augina vaikus: „Jeigu žmogui tai suteikia laimės, jeigu ji jaučiasi gerai dainuodama, jeigu jai to reikia, visada tam pritarsiu. Aš laimingas, kai ji laiminga.“
Parengė Milda Augulytė
