Dabar S.Miller ir Z.Saldana – režisierių trokštamos aktorės. Zoe – dvejų metų dvynių motina, o Sienna viena augina ketverių dukrą Marlowe.
S.Miller ir Z.Saldanos herojų seksualumas kerintis. Tokios jos yra Beno Afflecko (44 m.) režisuotoje kriminalinėje dramoje „Nakties įstatymai“ (Live By Night). Ema ir Grasiela tampa nusikaltėlio Džo (jį įkūnijo pats B.Affleckas) meilužėmis.
– B.Affleckas – ne tik pagrindinio vaidmens atlikėjas, bet ir filmo režisierius, prodiuseris. Kaip sekėsi su juo dirbti?
S.Miller: Nustebau pamačiusi, koks jis atsipalaidavęs filmavimo aikštelėje. Juk vienu metu atlikti tris darbus sunku, be to, slegia didelė atsakomybė.
Z.Saldana: Niekuomet nemačiau jo smarkiai susinervinusio. Žinau, ką sakau, nes esu dirbusi su daugybe pernelyg didelius reikalavimus keliančių režisierių.
Košmariška vaidinti, kai kūrybinė grupė blogai nusiteikusi, o aktorius tampa egoizmo ir konfliktų įkaitu.
S.Miller: Jis buvo ką tik grįžęs iš filmo „Betmenas prieš Supermeną: teisingumo aušra“ filmavimo, dėl kurio turėjo daug ką išklausyti. Žavėjausi jo, nuostabaus šeimos tėvo, savybėmis. Benas viską atideda į šalį, jei jo reikia vaikams.
– „Nakties įstatymai“ sukurti pagal to paties pavadinimo Dennio Lehane’o romaną. Veiksmas vyksta praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje, kai tarpusavyje kovojo airių ir italų gangsterių gaujos. Tuo laikotarpiu moterys nelabai kur galėjo pasireikšti.
Z.Saldana: Taip, sutinku, bet ir anuomet jos savotiškai protestavo. Daugelis provokavo nesegėdamos liemenėlės, nusikirpdamos plaukus, rinkdamosi tamsius arba akį rėžiančius lūpų dažus.
S.Miller: Aš vaidinau airę Emą, kuri daro viską, kad išgyventų. Tokiai moteriai kaip mano herojė lengviau prisitaikyti vyrų pasaulyje.
– Ir vis dėlto su ja žiauriai elgiamasi.
S.Miller: Vaidinti moterį, kurią muša vyras, nebuvo lengva. Po šios scenos filmavimo buvau įtūžusi, viskas viduje kunkuliavo. Joks vyras negali taip elgtis su moterimi. Vaidindama šiuose epizoduose kaip aktorė priartėjau prie savo galimybių ribos.
– Tai svarbu ir dabartiniais laikais?
S.Miller: Taip. Iš tikrųjų ne viskas nuostabu mūsų pasaulyje, bet tai, ką anuomet teko atlaikyti moterims, buvo ypač sunku.
Žvelgiant į trečiąjį ir ketvirtąjį dešimtmečius iš šalies tas metas atrodo nuostabus: vyrai ir moterys stilingai rengėsi, šoko čarlstoną.
Z.Saldana: Kai žvelgi į to meto nuotraukas, gyvenimas atrodo romantiškas, gražus. Vis dėlto moterims, ypač juodaodėms, tai nebuvo geri laikai.
S.Miller: Man įdomiausias pasirodė epizodas, kai B.Afflecko herojus įkliūva į dviejų stiprių moterų pinkles.
Z.Saldana: Taip, mes įkūnijome tų laikų moterų stiprybę.
– O ko 2017-aisiais siekia moterys?
S.Miller: Mums vis dar neteisingai mokama už darbą. Juk mes, moterys, taip pat sunkiai dirbame, bet vyrai uždirba žymiai daugiau. Jei mano honoraro čekį palygintumėte su vyro aktoriaus, nepatikėtumėte. Gėda, kad apie tai dar ir dabar turime kalbėti.
– Kaip reikia su tuo kovoti?
S.Miller: Dėl to atsisakiau kelių projektų.
Z.Saldana: Atsakomybė už tai tenka ir mums, moterims, ypač prodiuserėms ir kino studijų vadovėms, kurios gali kai ką pakeisti. Bėda ta, kad jos dažnai nesiryžta ir vengia diskusijų apie vyrų valdžią. Jaučiu atsakomybę dėl to, kaip išauklėsiu savo sūnus. Padarykime, kad mūsų sūnūs taptų geresniais ir supratingesniais vyrais.
– Kaip?
Z.Saldana: Privalome rodyti daugiau pagarbos mus supantiems žmonėms. Gyvename visuomenėje, kuri nėra geranoriška vaikams. Restorane jau daug kartų kitiems klientams užkliuvo tai, kad mano vaikai pernelyg garsiai juokėsi.
Tas pats nutiko oro uosto laukiamojoje salėje – kai kuriems keleiviams trukdė mano žaidžiantys vaikai.
Daugelio bėdų priežastis – netinkama aplinka. Įsijungę televizorių smurto matome daugiau nei sekso ar jausmingų meilės scenų.
– Korupcija, rasizmas, Kukluksklanas – filmo „Nakties įstatymai“ temos vis dar aktualios.
Z.Saldana: Atrodo, nedaug ko išmokome per pastaruosius dešimtmečius. Manau, gerai, kad filmas bedė pirštu į mūsų visuomenės žaizdas.
Be to, jame prabylama apie amerikietiškąją svajonę. Ar jai dar liko vietos, kai prezidentas stato mūrines sienas ir nori iš šalies išvaryti kitų kultūrų žmones?
S.Miller: Aš gimiau Niujorke, bet augau Anglijoje. Todėl į Ameriką galiu pažvelgti iš šalies. Amerika pasauliui – vis dar neribotų galimybių šalis. Tačiau šis ypatingas eliksyras gali būti atimtas, jei nustosime puoselėti įvairias kultūras. Nesitikiu, kad taip atsitiks, bet matau vis daugiau blogų ženklų.
Nusikaltėlio karjera
Pagrindinis filmo herojus Bostono policijos kapitono sūnus Džo (B.Affleckas) nusprendžia, kad gyventi dorai ne jo būdui, ir išvyksta į Floridą. Čia jis imasi nelegalios alkoholio prekybos.
Pradėjęs nuo smulkaus perpardavėjo, protingas, drąsus ir žiaurus vaikinas netrukus ima kilti nusikaltėlių hierarchijos laiptais, kol galiausiai tampa vienu nuožmiausių Floridos gangsterių.
Žinoma, toks gyvenimo būdas turi kainą. Pasaulyje, kuriame silpnumo akimirka gali kainuoti gyvybę, o pavojai tyko už kiekvieno kampo, Džo netrunka suprasti, kad negali pasitikėti net artimiausiais draugais.
