Tą dieną Šilutę ir visą Lietuvą sukrėtė baisi tragedija – iš voljero ištrūkęs į dobermaną panašus šuo negyvai sukramtė mėnesio laiko kūdikį.
Šuo išsitraukė savo šeimininkų naujagimį iš vežimėlio, nešiojo jį po kiemą, išbėgo į gatvę, kol galų gale jį pamatė patruliuojantis policijos pareigūnų ekipažas. Kūdikis neišgyveno, jo mama paniro į gilią depresiją, o siaubingai pasielgęs šuo laukia nuosprendžio.
Protu nesuvokiamas šuns elgesys, kančios, kurias patyrė mažas kūdikėlis. Šis vaizdas persekios žuvusiojo močiutę Oną visą gyvenimą. Ji tą tragišką dieną dirbo ligoninėje, į kurią buvo atvežtas sukandžiotas jos anūkas ir jos dukra Andžela.
„Man labai neramu pasidarė, kai pažįstama paskambino ir pasakė, kad iš mūsų kaimo į ligoninę atvežtas vaikutis. Netrukus sužinojau, kad tai – mano anūkėlis. Kartu atvežė ir dukrą, nes ji buvo nualpusi ir jai reikėjo medikų pagalbos. Vaikutį iš karto dar paguldė į reanimaciją, o dukrai suleido raminamuosius“, – pasakojo Ona.
Pati Andžela viso siaubingo proceso net nematė – nelaimė įvyko tiesiog žaibiškai. Šuo ištrūko, apvertė vežimėlį, pačiupo vaiką. Visi, pamatę po kiemą lakstantį šunį, iš pradžių pagalvojo, kad jis nešiojasi kažkokią lėlę, tik paskui suvokė, kas kamuojasi šuns nasruose.
„Gal šuo pavydėjo? Nes gimus kūdikiui glosčiau nebe jį?“ – iš nevilties laidoje paklausė moteris.
„Tai – tokia didelė nelaimė, tokia širdgėla, nes mes visi labai mylėjome mažylį. Skauda širdį, negalime apie tai galvoti, nes labai baisu. Niekada nenorėčiau matyti šito šuns, kuris yra mano anūkėlio žudikas“, – prisipažino močiutė.
