Viena sėkmingiausiai dirbančių Rusijos kino kompanijų „TriTė“ (TTT), kurią įsteigė režisierius Nikita Michalkovas su bendraminčiais, baigė kurti sporto dramą „Dviženije vverch“ („Judėjimas aukštyn“ arba „Judesys į viršų“, arba „Judesys aukštyn“). Jos premjera numatyta gruodžio 27-ąją.
Tai pasakojimas apie sovietų ir amerikiečių krepšininkų kovą 1972 metų olimpinių žaidynių Miunchene finale.
SSRS komandos kapitonas tuomet buvo Lietuvos krepšinio legenda M.Paulauskas (72 m.). Jo vaidmenį filme atlieka taip pat lietuvis, šiuo metu Londone įsikūręs aktorius Žilvinas Tratas (29 m.), tarptautiniuose vandenyse prisistatantis Jameso Trato vardu.
Tuomet Sovietų Sąjungos komanda, vadovaujama trenerio Vladimiro Kondrašino, buvo per plauką nuo pralaimėjimo, tačiau likus trims sekundėms iki finalo švilpuko jai pavyko padaryti stebuklą: Ivanas Jedeška per visą aikštę perdavė kamuolį Aleksandrui Belovui ir šis atsidūrė krepšyje. Sovietai laimėjo 51:50.
Tiesą sakant, rungtynių pabaiga nebuvo sklandi, dėl jų rezultato ilgai diskutuota, amerikiečiai iki šiol jį laiko nesąžiningu. Vis dėlto tuomet SSRS komanda laimėjo pirmą olimpinį krepšinio auksą.
Rusai, mielai prisiimantys SSRS laimėjimus, bet linkę pamiršti sovietų pavergtoms tautoms padarytą žalą ir juolab ją atlyginti, pristatydami filmą „Dviženije vverch“ pompastiškai rašo: „Yra pergalių, kurios keičia istorijos tėkmę. Valios pergalės, šalies pergalės, viso pasaulio pergalės.
Tokiu triumfu tapo legendinės „trys sekundės“ – SSRS krepšinio rinktinės pergalė lemtingoje 1972-ųjų Miuncheno olimpiadoje. Pirmą kartą per 36 metus buvo įveikta „nenugalima“ JAV komanda.
Niekas nė negalėjo pamanyti, kad tai įmanoma, – nugalėti stebuklingus nepalaužiamuosius amerikiečius olimpinėse žaidynėse! Niekas, išskyrus sovietų krepšininkus (rusus ir gruzinus, ukrainiečius ir kazachus, baltarusius ir lietuvius), o paskui – visą pasaulį.
Kai pralaimėtos rungtynės reiškė šalies pralaimėjimą, kai reikėjo eiti į aikštę ir kovoti tvyrant įkaitusiai ką tik įvykusio teroro akto prieš Izraelio sportininkus atmosferai, didysis SSRS rinktinės treneris V.Kondrašinas buvo pasirengęs viskam, kad padėtų globotiniams sugriauti amerikietišką mitą apie nenuskandinamą svajonių komandą.
Juk jis žinojo, kad subūrė stipriausią rinktinę planetoje, ir nuo pat pradžių privertė patikėti tuo savo žaidėjus.“
Filmą režisavo Antonas Megerdičevas (katastrofų juostos „Metro“, pirmosios rusų vaidybinės dramos 3D formatu „Tamsos pasaulis“, kino almanacho „Eglutės III“ autorius), pagrindinį rinktinės trenerio V.Kondrašino vaidmenį atlieka Vladimiras Maškovas, rinktinės kapitoną M.Paulauską vaidina J.Tratas, vieną pagrindinių finalo rungtynių didvyrių S.Belovą – Kirilas Zaicevas, šiuo metu gyvenantis Latvijos sostinėje ir vaidinantis Rygos rusų dramos teatre, JAV rinktinės trenerį Henry Ibą – amerikiečių aktorius Johnas Savage’as. Viename epizodų pasirodo lietuvių aktorius Andrius Paulavičius.
Filmas kurtas keliose vietose: Maskvoje, Los Andžele, Vilniuje. Pirmiausia nufilmuotos legendinių rungtynių scenos – Miuncheno olimpine arena virto Maskvos „Dinamo“ sporto rūmų erdvės.
Vienas šio istorinio įvykio dalyvių krepšininkas I.Jedeška (A.Belovas mirė Permėje 2013 m.) buvo filmo konsultantas, atsakingas už atkuriamų įvykių autentiškumą. Vis dėlto net ir jo patarimai neapsaugojo nuo nemalonių staigmenų – juostos prototipų giminės kreipėsi į teismą.
Kaip sužinojo rusų interneto portalo life.ru žurnalistai, SSRS komandos vyriausiojo trenerio V.Kondrašino našlė ir sūnus kreipėsi į Maskvos Presnios teismą, reikalaudami iš filmo pašalinti epizodus su jų garsiuoju giminaičiu.
Į teismą kreipėsi ir 64 metų Aleksandra Ovčinikova, pati buvusi krepšininkė, rinktinės žaidėjo A.Belovo našlė.
Jie paaiškino, kad 2016-ųjų vasarą išnagrinėjo jiems atsiųstą filmo scenarijų ir pasipiktino dėl giminaičių įvaizdžio iškraipymo, keiksmažodžių gausos bei intymių scenų būsimame filme.
Keblumas tas, kad V.Kondrašinas ir A.Belovas – pagrindiniai herojai.
Jeigu jų šeimos nariai laimės teismo procesą, filmą teks geriausiu atveju perfilmuoti, o greičiausiai ir visiškai jo atsisakyti: pagal sporto dramos žanro reikalavimus filme apie komandą trenerio vaidmuo – pagrindinis.
M.Paulauskas: „Keiksmažodžiais nepiktnaudžiaudavome“
* Buvusiam Sovietų Sąjungos krepšinio rinktinės kapitonui M.Paulauskui Miuncheno olimpinėse žaidynėse rungtynės su amerikiečiais įsiminė visam gyvenimui.
* „Įstrigo ne tik tos paskutinės trys sekundės. Buvo akimirkų, kai žiūrėjai į laikrodį ir atrodė, kad laikas slenka labai lėtai, – prisiminė M.Paulauskas. – Pirmą kartą laimėti prieš amerikiečius olimpiadoje buvo kažkas stebuklingo.
Visi paskutiniai judesiai išlikę atmintyje – kodėl darėme taip, o ne kitaip.“
* Legendinis krepšininkas pernai bendravo su jį įkūnijančiu Ž.Tratu ir su juostos „Dviženije vverch“ kūrybine grupe. Ž.Tratas lankėsi pas M.Paulauską Kaune, vėliau jie buvo susitikę Vilniuje.
* M.Paulauskas yra girdėjęs apie reikalavimus iš filmo pašalinti kai kuriuos epizodus.
„Man skambino iš Sankt Peterburgo kai kurių krepšininkų artimieji, sakė, kad yra nepatenkinti tam tikromis scenomis, – pasakojo jis. – Filmo kūrėjai negali visiškai identiškai atkartoti įvykių, natūralu, kad egzistuoja meninė improvizacija. Juk taip įdomiau.
Kita vertus, filmas kuriamas pagal realius įvykius ir negali peržengti padorumo rėmų. Manau, herojų artimieji gali būti nepatenkinti, jei juostoje iš tiesų daug keikiamasi ar rodomos intymios scenos. Mes nepiktnaudžiaudavome keiksmažodžiais. Jei vienas kitas nešvankus žodis ir išsprūsdavo aikštėje, tai tik dėl momentinio emocijų proveržio.“
* M.Paulauskas sakė laukiantis filmo. Jeigu sveikata leis, nugaros bėdų turintis buvęs krepšininkas norėtų dalyvauti jo premjeroje Maskvoje.
Parengė Milda Augulytė
