Tokie širdį draskantys išgyvenimai N.Kidman slėgė 2003-iaisiais. Aktorės karjerą lydėjo sėkmė: už sudėtingą anglų rašytojos Virginios Woolf vaidmenį dramoje „Valandos“ ji pelnė „Oskarą“, Holivude esančioje Šlovės alėjoje atidengė savo žvaigždę.
Tik džiaugsmu aktorė netryško. Ji vis dar krimtosi dėl skyrybų su aktoriumi Tomu Cruise’u (54 m.), su kuriuo nugyveno 10 metų, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.
Jų santuoka nutrūko 2001-aisiais. Pora buvo įsivaikinusi Isabellą (24 m.) ir Connorą (22 m.). N.Kidman labai sielojosi, kai po skyrybų vaikai panoro likti su tėvu.
Dabar aktorė turi su kuo dalytis džiaugsmu. Kai šįmet buvo nominuota „Oskarui“ už vaidmenį biografinėje dramoje „Liūtas“ ir pelnė specialųjį jubiliejinio Kanų kino festivalio apdovanojimą už nuopelnus kinui, vienas pirmųjų ją pasveikino sutuoktinis kantri muzikantas Keithas Urbanas (49 m.).
Pora turi dvi biologines dukras – 8-erių Sunday Rose ir 6-erių Faith Margaret. Vyresniąją Nicole pagimdė pati, o jaunėlę į pasaulį paleido pakaitinė motina.
Aktorė ir muzikantas kartu gyvena jau 11 metų. Likus dviem mėnesiams iki N.Kidman jubiliejaus K.Urbanas įteikė ypatingą dovaną – Havajų saloje Oahu nupirko namą, kuriame ji gimė.
N.Kidman šioje saloje praleido pirmus ketverius gyvenimo metus, kai jos tėvas biochemikas Antony Davidas Kidmanas siekė daktaro laipsnio vietos universitete. Nicole su tėvu buvo labai artimi, todėl jo mirtis 2014-aisiais buvo ypač skausminga.
– Darbas filme „Liūtas“ jums priminė asmeninio gyvenimo įvykius – kaip ir herojė Sju, esate įmotė. Kaip ryžotės imtis vaidmens, kuris primena, kad jūsų santykiai su įvaikiais klostėsi dramatiškai?
– Būtent todėl, kad pati tai patyriau, man buvo svarbu atlikti tą vaidmenį. Mano herojė iš prieglaudos įsivaikino indų kilmės berniuką, o vėliau susitaikė su tuo, kad jis nori susirasti biologinę motiną.
Įkūnydama šią realią moterį norėjau parodyti, kad troškimas įsivaikinti negali būti paremtas tik egoistine nuostata „noriu šito vaiko“.
Viskas yra sudėtingiau. „Kad ir kas nutiktų, visada mylėsiu ir palaikysiu tave“, – štai ką norėjau pasakyti šiuo vaidmeniu. Būtent tai jaučiu savo vaikams.
Sue Brierley, kurios istorija pasakojama filme, norėjo, kad būtent aš ją įkūnyčiau. Įsivaizduokite, kokia pamaloninta buvau.
Dažnai filmuojuosi niūriose psichologinėse dramose. „Liūtas“ – irgi liūdnas filmas. Jį žiūrėdami visi verkia. Aš netgi verkiu apie tai kalbėdama. Kita vertus, šioje juostoje yra daug vilties, meilės ir šilumos.
– Nuolat kalbama apie sudėtingus jūsų ir įvaikių santykius.
– Mus sieja besąlygiška meilė, vaikai patys sprendžia, kaip gyventi.
Mano darbas filme „Liūtas“ – meilės išraiška Isabellai ir Connorui.
Žmonės įsivaikinti nusprendžia dėl įvairių priežasčių. Vieni – negalėdami susilaukti biologinių vaikų. Kiti – susiklosčius aplinkybėms. Pavyzdžiui, mano močiutė įsidukrino mano mamos pusseserę, kai žuvo jos tėvai. O aš, kaip ir mano herojė, nuo vaikystės žinojau, kad kokiam nors vienišam vaikui tapsiu pavyzdine mama.
Žinoma, įsivaikindamas privalai turėti galvoje, kad užaugęs tavo vaikas gali ieškoti biologinių tėvų.
– Ar dažnai prisimenate savo buvusį vyrą?
– Niekada jo nebuvau pamiršusi. Dėl nieko niekada nesigailėjau. Kai pirmą kartą tekėjau, buvau labai jauna, – 23 metų tapau žmona, o sulaukusi 27-erių jau buvau dviejų vaikų motina. Šiuolaikinėms merginoms tai sunku suprasti.
Skyrybos – skausmingiausias laikotarpis mano gyvenime. Niekada nesijaučiau vienišesnė nei tada.
– Vadinasi, vedybos su K.Urbanu jus išgelbėjo nuo vienatvės?
– Taip, nors mūsų santykiai užsimezgė ne iš karto. Su Keithu susipažinau 2005 metais viename vakarėlyje, bet tik po kelių mėnesių jis ryžosi man paskambinti.
Vėliau jis prisipažino nežinojęs, ar verta bendrauti su moterimi iš visiškai kitos aplinkos. Mes su Keithu mylime ir palaikome vienas kitą. Jei ne jis, nežinau, kaip būčiau ištvėrusi tėvo mirtį.
Kai paskambinau verkdama, Keithas rengėsi žengti į sceną. Jis tuoj pat viską metė ir nuskubėjo į oro uostą, kad pas mane atskristų pirmu reisu. Keithas praktiškai dvi savaites nepaleido manęs iš glėbio.
Prieš dvejus metus Londone teatre turėjau vaidinti aštuoniuose spektakliuose per savaitę. Niekur negalėjau išvykti.
Dukterys gyveno su manimi, o vyras skraidė pas mus per vandenyną, kad bent dvi dienas praleistume visi kartu. Aš tai vadinu darbais įrodyta meile.
Mes su Keithu į darbo keliones dažnai vežamės dukteris: jis – į koncertus ir į gastroles, aš – į filmavimus. Atvirai kalbant, mergaitės labiau mėgsta keliauti su tėčiu autobusu. Joms tai daug smagiau nei kiurksoti filmavimo aikštelėje ar viešbutyje.
Dukterys kol kas neparodė nė menkiausio noro eiti mano profesiniu keliu. Tiesa, vyresnioji yra labai valinga ir mėgsta komanduoti, iš jos išeitų nebloga režisierė.
– Ar mergaitės supranta, kad jų mama yra viena ryškiausių Holivudo žvaigždžių?
– Mes su Keithu vaikams esame tik mama ir tėtis. Jiems nesvarbūs nei mano nuopelnai kino pasaulyje, nei vyro muzikiniai apdovanojimai. Keithas jų turi per 30, laiko mūsų namuose Nešvilyje.
Bėgant metams supratau vieną svarbų dalyką: jeigu reikėtų rinktis šeimą arba karjerą, nė nesvarstydama rinkčiausi šeimą. Meilė, santykiai su vyru ir vaikais daug svarbesni už sėkmę kino pasaulyje.
– Kalbama, kad Keithas vis dar pavyduliauja jums šlovės, nenori būti šešėlyje. Ar ne todėl sutikote apsigyventi ne Los Andžele, kur įsikūrę daugelis Holivudo aktorių, o Nešvilyje – mieste, kuris laikomas Amerikos kantri muzikantų sostine?
– Tai tiesa. Taip pasielgiau dėl vaidmenų pusiausvyros šeimoje. (Juokiasi.) Kita vertus, aktorės ir muzikanto santykius aš vadinu gera kombinacija. Mes abu žinome, kas yra čigoniškas gyvenimo būdas.
Esu laiminga, kai vyrui galiu užleisti pagrindinį vaidmenį šeimoje.
Mūsų namuose nėra jokio blizgesio, neturiu dizainerių kurtų suknelių. Rengiuosi sportinio stiliaus drabužiais, nenaudoju kosmetikos, plaukus rišu į uodegą.
Dukterims patinka, kai taip atrodau. Jei tenka eiti į mokyklos šventę, mergaitės reikalauja, kad apsirengčiau sportiškai.
Nešvilyje turime šaunią kompaniją draugų, kartu leidžiame laiką. Nė vienas jų neturi jokių sąsajų su Holivudu.
Labai džiaugiuosi, kai pavyksta nuskristi į Australiją, kurioje užaugau. Ir mūsų dukterys, nors ir apkeliavo pusę pasaulio, labiausiai mėgsta Australiją. Jos ten žaidžia su kengūromis ir kitais gyvūnais.
– Kalbama, kad jūsų santuoką nuolat purto krizės, bet jūs visada atrodote laimingi ir įsimylėję.
– Keithas mano gyvenimui suteikė daug teigiamos energijos. Jis – uola. O aš rūpinuosi, kad mūsų santykiai būtų darnūs.
„Tu mūsų šeimos širdis“, – dažnai man sako vyras. Ir mergaitės jam pritaria. Jiems patinka, kai esu namuose.
Visas gyvenimas susideda iš smulkmenų, ir ne tik malonių, bet su nemaloniomis moterys moka susidoroti.
Aš dievinau savo tėvą, bet puikiai prisimenu, kad tepdamas mums sumuštinius jis vis pamiršdavo juos perpjauti pusiau.
– Jūsų vyras linkęs į alkoholį – netrukus po vestuvių jis tris mėnesius gydėsi klinikoje. Kaip kovojate su šia bėda?
– Aš daug sužinojau apie santykius su žmogumi, kuris tam tikra prasme turi kovoti dėl savo gyvybės.
Mes buvome atsidūrę sunkioje situacijoje, bet sugebėjome rasti išeitį. Myliu Keithą ir už jo stebėtiną sąžiningumą sau.
– Kitą savaitę jums sukaks 50 metų.
– Ir iš jų jau 35 metus dirbu. Neįtikėtina. Kita vertus, dabar manyje tiek daug įvairių emocijų, kurių jaunystėje nė nesapnavau. Esu charakterinė aktorė, todėl solidus amžius man tik į naudą.
Parengė Rūta Peršonytė
