Justinas Jankevičius atvirai apie aktorystę, santuoką ir ašaras dėl meilės

Kaip galėtų atrodyti paskutinis romantikas Žemėje? Tai žino humoristas, TV laidų vedėjas Justinas Jankevičius (32 m.), kuris komedijoje „Kaip susigrąžinti ją per 7 dienas“ sukūrė pagrindinį vaidmenį, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.

 J.Jankevičius.
 J.Jankevičius.
 J.Jankevičius.<br>T.Bauro nuotr.
 J.Jankevičius.<br>T.Bauro nuotr.
 Justinas su mylimąja Greta.
 Justinas su mylimąja Greta.
Justinas  Jankevičius ir  Greta Mikalauskytė<br>T.Bauro nuotr.
Justinas Jankevičius ir Greta Mikalauskytė<br>T.Bauro nuotr.
Justinas Jankevičius.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Justinas Jankevičius.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Humoristas Justinas Jankevičius su širdies drauge Greta Mikalauskyte.<br>T.Bauro nuotr.
Humoristas Justinas Jankevičius su širdies drauge Greta Mikalauskyte.<br>T.Bauro nuotr.
Justinas Jankevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
Justinas Jankevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
Justinas Jankevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
Justinas Jankevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
Justė Arlauskaitė-Jazzu ir Justinas Jankevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Justė Arlauskaitė-Jazzu ir Justinas Jankevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Justinas Jankevičius.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Justinas Jankevičius.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Justinas Jankevičius.
Justinas Jankevičius.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Jul 23, 2017, 6:36 PM

Aktorystės dirvonus J.Jankevičius vadina viena didžiausių pastarojo laiko avantiūrų. Filmavimo darbai baigti neseniai, o kino ekranus juosta pasieks spalį.

Ar pavyko Justinui įtikinamai įkūnyti nevykusį romantiką ir komiką, trokštantį mylėti, bet nelabai mokantį to daryti, galės įvertinti ir jo mylimoji modelis bei šokėja Greta Mikalauskytė (24 m.).

Darbų trūkumu J.Jankevičius nesiskundžia ir apie vasaros atostogas kol kas gali tik pasvajoti.

„Buvau sugalvojęs, kad kaip mokyklos laikais sėdėsiu prie ežero, žvejosiu, skaitysiu knygas, bet atostogų turėsiu gal tik šešias dienas“, – pasakojo Justinas, kuris dėl įtempto grafiko ne visada gali pakankamai dėmesio skirti širdies draugei, su kuria gyvena po vienu stogu.

Kita vertus, nuolatinė veikla neleidžia humoristui mirti iš nuobodulio ar užsikrėsti rutina.

„Dar vaikystėje svajojau į darbą eiti su kostiumu ir nesėdėti biure tiksliai nustatytomis valandomis. Svajonė išsipildė“, – džiaugėsi J.Jankevičius.

– Neseniai paragavote aktoriaus duonos. Kaip reagavote sulaukęs pasiūlymo filmuotis?

– Atsitiktinai LRT koridoriuje susitikau prodiuserį Rolandą Skaisgirį. Jis pasakė, kad turi puikų filmą, ir paklausė, kaip reaguočiau, jeigu man pasiūlytų pagrindinį vaidmenį.

Pamaniau, kad jam kažkas negero nutiko su galva. Po kiek laiko Rolandas atsiuntė scenarijų ir jis man labai patiko. Manau, tai bus fantastiškas filmas.

Visa filmavimo komanda tuo tiki. Filmavome 17 pamainų, per dieną intensyviai dirbome 13–14 valandų.

– Kuo išskirtinis jūsų personažas?

– Be to, kad komikas Benas yra paskutinis romantikas Žemėje, jis yra nepakankamai atsakingas. Esmė ta, kad meilė yra kaip vaikas – pagimdyti lengva, o auginti sunku.

Mano personažas nelabai moka su ta meile elgtis ir todėl gauna, ko nusipelnė.

– Kas jums buvo sunkiausia kuriant vaidmenį?

– Nesu aktorius, todėl sunkiausia buvo išmokti vaidinti. Bet kadangi personažo charakteris labai panašus į mano, viskas klostėsi neblogai.

Įsijausti į vaidmenį padėjo asmeninė patirtis. Atkasiau daug savo gyvenimo prisiminimų, kurie susiję su personažo gyvenimu.

– Vadinasi, ir jums nelabai sekasi puoselėti meilę?

– Na, kartais pavyksta, kartais – ne. Man jau 32 metai, iki šiol esu nevedęs, o tai rodo, kad šioje srityje nebuvo viskas sklandu.

Akivaizdu, kad dar reikia daug ko išmokti. Laimė, šalia yra mylima mergina ir pamoko.

– Filme jums teko ir ašarą išspausti.

– Anksčiau nesuprasdavau, kaip aktoriai sugeba apsiverkti prieš filmavimo kameras. Aš gimęs sovietmečiu, o tuomet buvo manoma, kad vyrai gali verkti per karą, praradę kovų draugą arba per laidotuves. Buvo įteigta, kad verkia tik silpnavaliai.

Filme buvo scena, kai verkiau gal 12 dublių iš eilės. Paradoksalu, bet nebuvo sunku. Tai režisieriaus Andriaus Žiurausko nuopelnas. Jis sugebėdavo kažkokiu būdu įvesti į transą ir išspausti viską, ko nori.

Prieš ašaringą sceną režisierius papasakojo tokią jausmingą istoriją, kad mudu su aktore Elžbieta Latėnaite iškart pradėjome plaukti ašarų upėmis.

Tiesa, gal jums papasakoti, kaip filmas baigiasi, kad nereikėtų eiti žiūrėti? Pabaigoje visi buvo mirę.

– Tikrai?

– Ne. (Juokiasi.) Negaliu sakyti, kaip jis baigiasi. Filme labai daug netikėtų siužeto vingių, bet galiu patikinti, kad niekas nemirs.

– Ar jums patinka jūsų personažas, ar su tokiu žmogumi draugautumėte?

– Draugaučiau. Juk kas nors turi tai daryti. (Juokiasi.) Visą gyvenimą palaikydavau tas komandas, kurios turėdavo mažiau galimybių laimėti.

Manau, pagrindinis filmo herojus, nors ir turi trūkumų, yra geras žmogus.

– Jūsų vaidinamas Benas bet kokia kaina siekia susigrąžinti mylimąją, kuri pasirinko būti su kitu vyru. Ar jums dėl meilės kada nors teko aukotis, rizikuoti, gal netgi beprotiškai elgtis?

– Visi dėl meilės esame visko nuveikę, bet apie mano žygdarbius reikėtų klausti ne manęs. Manau, tam tikra prasme esu romantiškas. Tik ne visada tai parodau.

Romantika yra kaip ašaros, bet juk ne visi leidžia sau verkti. Tai priklauso nuo kultūrinio paveldo ir auklėjimo.

Pavyzdžiui, dėl meilės feisbuko paskyroje pasikeičiau statusą. Ten dabar parašyta: „Užimtas.“ Šiais laikais tai labai rimta.

Mėgstu įteikti gėlių be progų. Nepatinka visuomenės nustatytos progos. Gėles reikia dovanoti, pavyzdžiui, todėl, kad šiandien trečiadienis, o ne Valentino diena.

Romantika yra per daug išreklamuota ir žmonės ją neretai supranta kaip prievolę, būtinybę, o ne vidinio impulso išraišką.

– Koks vakaras jums romantiškas?

– Vakar draugė man sako: „Žinoma, mes galime dabar žiūrėti filmą, bet gal prieš tai tu nori pažaisti kompiuteriu?“ Tai yra romantiška. (Juokiasi.)

Ji pasiryžusi pakęsti mano užsiėmimą vaikiškais dalykais. Nuostabu, kai kas nors dėl tavęs aukojasi, atiduoda savo laiką, nori, kad tau būtų malonu. Tik nemėgstu daug kalbėti apie jausmus. Manau, įsileidus tautą į poros gyvenimą tai jau bus ne dviejų santykiai, o orgija.

– O jums orgijos nepatinka?

– Kol kas dar ne. Tai pasilieku vidutinio amžiaus krizės laikotarpiui.

– Teigiama, kad neverta gaivinti išblėsusių jausmų, nes nieko gera iš to nebus. Jūsų asmeninio gyvenimo patirtis rodo, kad esate linkęs bristi į tą pačią upę.

Ar manote, kad santykius reikia išsemti iki paskutinio lašo? (Per kelerius metus humoristas ir atlikėja Justė Arlauskaitė-Jazzu ne kartą skyrėsi ir taikėsi, o daugiau kaip prieš metus pasuko skirtingais keliais. – Red.)

– Ko gero, tai labai individualus reikalas, kiekvienas žmogus jaučia, ar verta investuoti į santykius.

Tiesa ta, kad kartais iš šaldytuvo ištrauktas sugižęs pienas, padėtas atgal, netampa šviežias.

– Esate TV3 realybės šou „2 barai“ vedėjas. Vienam projekto dalyviui liepėte čia pat suvilioti moterį. O kokia yra jūsų viliojimo technika?

– Stoviu prie baro ir laukiu, kol prie manęs kas nors prieis. Visi komikai yra daugiau mažiau intravertai.

Gatvėje moterų nekalbinu, atvirai sakant, nemoku vilioti. Bet koks dabar skirtumas? Aš esu laimingai užimtas žmogus.

– Ką manote apie santuoką?

– Kai mano močiutė klausia, kada vesiu, sakau: „Rytoj.“ Visiems kitiems sakau, kad nesituoksiu. Taip kalbu todėl, kad nenoriu sugadinti staigmenos, jei vieną dieną nuspręsiu tai padaryti. Aš spontaniškas.

– Ar tikite meile iki žilos senatvės?

– Nemanau, kad meilė yra būtinybė, bet pasvajoti apie gražius ir ilgalaikius santykius visada smagu. Aš mažai kuo gyvenime tikiu, bet didele meile vis dėlto tikiu.

Kita vertus, jeigu nesurandi antrosios pusės, visada yra išeitis – meilė tėvynei.

– Įsivaizduojate, koks būtumėte tėvas?

– 188 centimetrų ūgio, žilstelėjęs brunetas su taisyklingu sąkandžiu ir rudu brūkšneliu ant vienos akies rainelės. Beveik visi mano draugai jau turi vaikų.

Būtų gerai išsinuomoti vaiką porai mėnesių ir pažiūrėti, kaip sekasi jį auginti. Jeigu patiktų, tada būtų galima savo įsigyti. (Juokiasi.) O kol kas planuoju žvejybą.

– Kokią didžiausią žuvį pagavote?

– Nesu pagavęs didelių žuvų, bet geriausia ir reikšmingiausia mano žuvis – Greta Mikalauskytė.

– Ar jus galima vadinti vienu geidžiamiausių Lietuvos jaunikių?

– Nepamirškime, kad Radžis vis dar ieško žmonos. Kol jis nerado, aš niekada nedrįsčiau sau priskirti geidžiamiausio jaunikio titulo.

Manau, geidžiamiausiųjų rinkimuose visada lieku koks dešimtas, bet patenku į dešimtuką, ir tai džiugu. Tai yra daugiau, nei kada nors gyvenime galėjau svajoti. Šiaip man tiktų ir dvylikta vieta.

– Ko dar galima iš jūsų tikėtis profesinėje karjeroje? Gal pamatysime šokantį ar dainuojantį?

– Na, liūtų dresuotoju, ko gero, jau netapsiu. Su Ramūno Karbauskio pagalba gal jau ir alkoholiku netapsiu. O šiaip nežinau.

Kaip ir sakiau, spontaniškumas mane lydi visur ir visada. Kol žiūrovai mane toleruoja ir nori į mane žiūrėti, tai yra didelė laimė ir privilegija.

Todėl, kad ir ką darysiu, stengsiuosi jų nenuvilti. Juk žmonės mane įsileidžia į savo namus, kur gyvena jų vaikai. Aš savęs neįsileisčiau, nežinau, kodėl jie tai daro.

– Jūs į save per televizorių nežiūrite?

– Žiūriu ir negaliu pakęsti savęs ekrane. Retai matau gerų dalykų, dažniau pastebiu klaidas. Tada užplūsta gėda, stipriai kremtuosi dėl to. Klaidos mane žudo. Dirbdamas televizijoje privalai save stebėti iš šalies. Tai padeda tobulėti.

– Ar jau vaikystėje jumyse buvo pasėtas humoro grūdas?

– Manęs mokytojai nemėgo. Klasėje sėdėdavau paskutiniame suole ir laidydavau replikas. Buvau išmokęs mamos parašą ir pasirašydavau po pastabomis – kam tėvus trukdyti, jie užimti žmonės, turi dirbti.

Vienais metais pažymių knygelėje pastabos netilpo, bet nemanau, kad elgiausi piktybiškai. Aš buvau klasės klounas, kuris mėgo juokus ir dėmesį.

– Kaip atsiranda komiškos istorijos?

– Kartą žurnalui FHM turėjau parašyti straipsnį futbolo tema. Rašymą vis atidėliojau, galiausiai tuometis žurnalo redaktorius Aidas Puklevičius pasakė, kad laikas spaudžia.

Bandžiau aiškinti, kad neturiu įkvėpimo. Jis man pasakė frazę, kuria vadovaujuosi iki šiol: „Justinai, rašyti – ne griovį kasti, įkvėpimo nereikia. Sėsk ir rašyk.“

Atsisėdau ir parašiau. Taigi praeities kūrėjo mūza buvo meilė, nūdienos – spaudžiantys terminai. Reikia, ir darai.

Rudenį tikiuosi įgyvendinti didžiąją svajonę – surengti solinį komišką pasirodymą Vilniuje. Ilgai tai buvo tik nedrąsus troškimas. Nusprendžiau, kad reikia save perlipti ir tai įgyvendinti. Todėl dabar sėdžiu ir rašau visokias istorijas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.