Jau antrą savaitę kunkuliuojanti istorija, kurios purslai tykšta į viešumą, kasdien apauga naujomis detalėmis. Dar neseniai atrodžiusi romantiška pražilusio ekrano grando ir žavios šviesiaplaukės pora tapo piktdžiugiškų komentarų objektu.
„Ji vagilė! Ji pasielgė šlykščiai! – nerinkdamas žodžių prieš TV kameras putojo karštakošis armėnų kilmės rusų aktorius. – Vitalina elgiasi niekšiškai – įsakė neįleisti manęs į teatrą, kurį pats įkūriau.
Matote, kokia bjaurybė staiga išlindo! Ji yra blogas žmogus, labai blogas. Ji aiškina, kad aš išprotėjau.“
V.Cymbaliuk-Romanovskaja su A.Džigarchanianu draugavo daug metų, slaugė jį ištikus insultui. Pora susituokė 2016-ųjų pradžioje – praėjus vos porai mėnesių nuo aktoriaus skyrybų su ankstesne žmona Tatjana, prieš daug metų išvykusia į JAV.
Vitalina – ne tik A.Džigarchaniano žmona, bet ir jo teatro direktorė. Pats aktorius ėjo meno vadovo pareigas.
Apie sudėtingus sutuoktinių santykius visuomenė sužinojo prieš porą savaičių, kai V.Cymbaliuk-Romanovskaja kreipėsi į policiją. Moteris pareiškė mananti, kad A.Džigarchanianą pagrobė nepažįstami asmenys, norintys užvaldyti jo teatrą.
Galiausiai paaiškėjo, kad ieškomasis guli ligoninėje, – į gydymo įstaigą po konflikto su žmona ir prasidėjus diabeto priepuoliui jį atvežė draugai. Aktorius tvirtino nenorintis matyti Vitalinos, neatsiliepia į telefono skambučius, o prie palatos durų budintys draugai jos neįleidžia.
Paaiškėjo, kad buvo stipriai užgautos A.Džigarchaniano kaip vyro ir teatro vadovo ambicijos: V.Cymbaliuk-Romanovskaja pastatė muzikinį spektaklį ir surengė jo premjerą, nors meniniu sumanymu pasibaisėjęs A.Džigarchanianas uždraudė jai tai daryti.
„Ji išleido spektaklį neatsiklaususi manęs. Kažkokį muzikinį. Man tokių nereikia. Noriu, kad mano teatras būtų rimtas, o ne toks, kuriame saviveiklininkai brązgindami gitarą dainuoja velniai žino ką.
Aš sėdėjau namuose, nieko nebuvo. Paskambinau į teatrą, o man sako: „Taip, prasideda spektaklis.“
Nuo to viskas prasidėjo. Negalima taip elgtis su manimi! Nuo to prasideda puvimas. Ji jau ne pirmą kartą surenka teatre visą komandą ir aiškina, kaip sunkiai serga Armenas Borisovičius. O įteigti galima bet kam, net vidutinės sveikatos žmogui. Psichika!“ – karščiavosi scenos veteranas.
Anot A.Džigarchaniano, rusė moteris negali neparklupdyti vyro, „mums kartais įsakinėja tokios kaip Vitalina“.
Kūrybiniai nesutarimai – dar ne viskas. Aktorius vadina žmoną vagile ir tvirtina, kad per dvejus šeiminio gyvenimo metus ji gudriai užvaldė viską, ką jis užgyveno: jam priklausančius butus, santaupas ir netgi teatrą, kurį sukūrė ir pavadino savo vardu.
Todėl aktorius nusprendė išmesti Vitaliną ir iš teatro, ir iš asmeninio gyvenimo.
„Aš neturiu kito pasirinkimo, mane užgriuvo nelaimė. Mūsų amžiaus skirtumas didžiulis – beveik 50 metų. Tai jau beveik tragedija, o mes susiėjome.
Bet jeigu žmogus vagis? O ji – vagilė. Kalbu ne perkeltine prasme – ji iš mano kišenės ištraukė pinigus“, – apie pašaliniams nelabai suprantamus reikalus atviravo A.Džigarchanianas Rusijos TV Pirmojo kanalo laidoje „Tegul kalba“.
Šios savaitės pradžioje paaiškėjo dar viena galima A.Džigarchaniano kivirčo su žmona priežastis: Vitalina svajojo tapti motina, pagimdyti A.Džigarchanianui kūdikį, o aktorius tam griežtai pasipriešino.
„Ji reikalavo iš manęs kūdikio. Kaip aš galiu sutikti? Tik avantiūristas gali ryžtis turėti vaiką būdamas 80 metų“, – pasakojo SSRS nusipelnęs artistas duodamas interviu dar vienam – NTV – televizijos kanalui.
Aktorius nenori prisiimti tokios atsakomybės, nes puikiai supranta, kad vargu ar pamatys, kaip atžala eis į pirmą klasę.
Išėjęs iš ligoninės A.Džigarchanianas ketina gyventi atskirai nuo žmonos ir atsisako grįžti į bendrą butą.
Kitame bute Arbate, kuris jam priklauso jau daug metų, dabar gyvena iš JAV grįžusi buvusi žmona Tatjana Vlasova.
Dar vieną butą Vitalina, pasak A.Džigarchaniano, perregistravo savo vardu.
Savo ruožtu V.Cymbaliuk-Romanovskaja nenorėdama aštrinti padėties ir, matyt, galvodama apie pagyvenusio vis dar savo vyro sveikatą, atsistatydino iš teatro direktoriaus pareigų – atėjo į Maskvos kultūros departamentą ir padėjo ant stalo prašymą atleisti. Moterį artimai pažįstantys žmonės tokio ryžtingo jos žingsnio nesitikėjo.
Beje, Maskvos kultūros valdyba V.Cymbaliuk-Romanovskają apibūdino kaip sumanią direktorę, pradėjusią tvarkyti vyro teatro ūkį, mažinti skolas.
Parengė Milda Augulytė
