Audrius Bružas apie alkoholį: „Tai vykdavo iki nuomoto buto užliejimo“
2017 m. lapkričio 25 d. 12:23
Lrytas.lt
Asmeninis žvaigždžių treneris Paulius Ratkevičius kartu su aktoriumi Audriu Bružu sporto salėje kūną lavina jau daugiau nei pusę metų. Šįkart žinomi vyrai nutarė įkvėpti gaivaus rudeniško oro ir leidosi į daug prisiminimų keliančias Vilniaus senamiesčio gatves. Filosofiškai nusiteikęs improvizacijos teatro „Kitas kampas“ įkūrėjas A. Bružas atskleis, kad realiame gyvenime jis ne visada toks linksmas vyrukas, kokį jį yra įpratę matyti televizijos ir teatro žiūrovai. Savo kelionę jie paįvairino sėsdami į troleibusą, su kuriuo, kaip prasitarė, abu keliavo jau labai senai.
- Žmonės tave įsivaizduoja kaip linksmintoją, juokintoją ir kaip puikų aktorių. Koks tu esi gyvenime, ar daugelis žmonių iš tavęs tikisi bajerių už kiekvieno kampo?
- Tikisi labai dažnai ir kas keisčiausia, kad jei žmonės negauna kažkokios reakcijos, juos ištinka lengvas transas ar šoko būsena. Jei aš noriu nekalbėti, tai aš noriu nekalbėti. Jeigu prie manęs per vakarą prieina dešimt žmonių, tai gal aš nenoriu su visais žmonėmis bendrauti. Dėl to aš net nepergyvenu, ką jie pagalvos – ar galvos, kad pasikėlęs ar koks kitoks. Aš kaip ir kiekvienas žmogus noriu ir galiu turėti savo asmeninę erdvę ir teisę į tai.
Visą pokalbį su aktoriumi Audriu Bružu žiūrėkite:
- Ar tu esi vilnietis?
- Ne, aš gyvenau Alantoje ilgą laiką, bet šiaip aš gimiau Klaipėdoje. Ir jokio skirtumo, ar esi iš didmiesčio ar ne iš didmiesčio. Aš atvažiavau iš Alantos, kur gyvena 300 žmonių, tačiau mano akiratis buvo kur kas didesnis, nei čia gyvenančių Vilniuje.
Aš jau šešiolikos mėnesį po Europą tranzavau. Aštuoniolikos mėnesį po Europą tranzavau.
Nuo kokių keturiolikos aš po visą Lietuvą autostopu važinėjau. Važiuodavau į Nidos festivalį, į „Visagino country“, į „Bliuzo naktis“ ir visus kitus keisčiausius festivalius, visur trankydavausi. Ne vieta apibrėžia tavo požiūrio siaurumą.
- Dabar spaudoje labai daug skaitome apie seksualinį priekabiavimą? Ar esi tai patyręs?
- Niekada nežinai, kas kam po kiek metų susišvies... Realiai, esu net aš pats, ne tai kad patyręs, bet gavęs signalų arba impulsų.
- Audriau, tu geri ar išgeri?
- Dabar gal labiau išgeriu, bet įdomu, kas blogiau, gert ar išgėrinėti (red. juokiasi).
Gėrimo tema labai aktuali, nes tai legalus narkotikas. Priklausomybė yra didžiuliam kiekiui žmonių, man irgi ilgą laiką ta priklausomybė pakankamai stipri buvo, nes tai asocijavosi su kažkokiomis pramogomis. Gerti – tai yra pramogos, nuotykiai. Ir tai vykdavo iki labai stipraus organizmo apnuodijimo, tai vykdavo iki užliejimo buto, kurį nuomojausi. Savo laiku yra tekę labai daug lėbauti. Dabar tikrai negeriu daug, saikingai, sąmoningai kontroliuoju šitą procesą, bet aš nesu abstinentas.
- Neseniai pradėjai vesti improvizacijų treniruotes „Impro Intro“. Kodėl tu manai, kad žmonėms tai yra naudinga?
- Pačia improvizacija teatre aš jau profesionaliai užsiimu keturiolika metų. Yra daug visokių treniruočių, mokymų, viešo kalbėjimo seminarų, bet mes taip pat galvojame, kad galime treniruoti gebėjimą bendrauti laisvai. Žmonės dažnai klausia, kodėl tu gali laisvai bendrauti, kodėl tu gali laisvai reikšti emocijas, mintis, kaip tu nebijai apsikvailinti ar apsijuokti. Tai yra treniruojama, nes tai yra įgūdžiai. Taip pat, kaip tu treniruoji sporto salėje kūną, lavini vienus raumenis ar kitus raumenis, gerini lankstumą. Viduje lygiai taip pat gali treniruoti gebėjimą pasakyti, išreikšti mintis.
- Ar galvoji apie emigraciją?
- Kažkada Amerikoje kai dirbau, kai numušė bokštus dvynius, tuomet buvau dar paaugliško amžiaus, tada galvojau, gal prasidės karas ar kažkas tokio, gal reikės bėgti. Bet Lietuvoje gyvendamas išvis negalvoju. Man Lietuvoje labai patinka ir man Lietuvoje labai gerai gyventi. Man patinka kartais išvažiuoti į kokią nors kelionę, bet Lietuvoje man gyventi yra super.
