Įvykiai padėję pamatyti kitas tėčio savybes
Laidos „Pasaulis pagal moteris“ vedėjai Kristinai Rimienei paprašius pasidalinti prisiminimais iš Lietuvai taip svarbių metų atkuriant nepriklausomybę, V. Landsbergio dukra B. Landsbergytė-Cechanavičienė akcentuoja išvydusi tėčio savybių, kurios nustebino net ją pačią. „Kritinės situacijos leido pamatyti tėčio vidinę galią: galią bendrauti su žmonėmis, galią nuraminti, galią nenusileisti ir atkakliai siekti reikiamo tikslo. Juk mūsų namai tuo metu buvo virtę savotišku štabu, kuriame virė darbas, kuriame iki nakties buvo renkama, perduodama ir analizuojama informacija, kur nuolatos skambėjo telefonas, o tėtė dirbo kiaurą parą. Taigi tiek Kovo 11-ąją, tiek ypatingai Sausio 13-ąją aš pažinau tėtę ne tik kaip politiką, strategą, muziką ar mokslininką – aš jį pažinau kaip ypač darbštų žmogų ir kaip išskirtinį oratorių“, – prisimins B.Landsbergytė-Cechanavičienė. „O koks buvo profesorius kaip tėtis?“ – paklaus laidos vedėja Kristina Rimienė. „Visada ramus, nepamokslaujantis, neniurzgantis. Teisingas. Savo sunkiu darbu rodantis nuolatinį pavyzdį. Toks jis yra ir iki šiandien“, – jautriai apie tėtį pasakos dukra. „Net dabar, sunkiai apsirgęs, jis planuoja konkrečius darbus, sako, kad dar turi daug ką nuveikti. Visi labai stengiamės jį palaikyti. Kaip mėgsta sakyti pats tėtė, remdamasis legendinio herojaus Šveiko žodžiais: „kaip nors bus“. Ir būna!“
Meilė ateina po pažinimo
B. Landsbergytė – muzikologė bei pedagogė, todėl papasakos ir kaip ugdyti jaunąjį talentą. „Kuo toliau, tuo labiau matau, kad svarbiausi metai žmogui yra laikas iki mokyklos. Negalima atimti tų septynerių gyvenimo metų, reikia juos išnaudoti pažinimui. Jie duoda labai daug emocijų, labai daug tūrio būsimai asmenybei. Jeigu iki mokyklos vaiko nenuvedėte į muziejų, koncertą, mišką, jeigu neužlipote kartu ant piliakalnio – susidomėti pasauliu mokykloje jam bus sunkiau, tai vyks ne taip natūraliai. Lygiai taip pat yra ir su meilės savo šaliai ugdymu: kaip tu gali mylėti kažką, ko tu nepažįsti? Juk sutikę žmogų, jį taip pat pamilstame tik geriau pažinę. Reikia vaikui parodyti Lietuvą, kokia ji yra: kuo daugiau keliauti, leisti patirti kuo daugiau Lietuvos įvairiausiais pavidalais. Kuo daugiau lietuviškų vasarų, miškų, ežerų, uogų. Lietuva yra labai konkreti. O didžiausias meilės jai ženklas – ne žodžiai, o nuolatinis noras daryti jai gerą“, – pasakos Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė.
