Televizijos žiūrovai dar prisimena laidas „Korida“ ir „Arena“, kuriose N.Oželytė aistringai gvildendavo gyvenimo aktualijas su pačiu televizijos vilku Arūnu Valinsku.
Įvairiose televizijose ji vedė laidas „Moterų laimė“, „Agentūra SOS“, „Sveikatai ir laimei“. Dabar N.Oželytė tik retkarčiais šmėsteli TV ekrane – dažniausiai specialiomis progomis per Kovo 11-ąją ar Sausio 13-ąją, bet veiklos turi per akis ir be televizijos.
„Mane nuolat kviečia studentai ir gimnazistai į susitikimus, paskaitas, diskusijas. Kalbamės ne tik apie istoriją, bet ir apie sėkmę, gyvenimo prasmę, karjerą – apie viską.
Su įvairiais seniais nebendrauju, faktiškai gyvenu visai kitoje Lietuvoje – toje, kuri bus, o ne toje, kuri praeina. Senieji laikai man tarsi gyvatės išnara – išsinėrei kartą ir palikai visiems laikams“, – energingai bėrė moteris, jau turinti susitikimų grafiką iki metų pabaigos.
Ypač ją džiugina atnaujintos, suremontuotos, šiuolaikiškos bibliotekos, tapusios tikrais kultūros centrais, o ne apdulkėjusiomis senų knygų saugyklomis. Ten ji taip pat turi daug kūrybinių susitikimų – pastarasis per patį vidurvasarį vyko Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, kur surengta filmo „Arkliavagio duktė“ peržiūra. N.Oželytė jame atliko pagrindinį moters vaidmenį.
Gerbėjai Nijolę dažniausiai susiranda per feisbuką, kuriame ji turi per 50 tūkstančių draugų.
„Jauniausia duktė Elena, išvažiuodama studijuoti į Londoną, užregistravo mane feisbuke, kad mažiau apie ją galvočiau. Atsirado tūkstančiai feisbuko draugų, pradėjome dalytis patirtimi.
Man feisbukas jau tapo darbo vieta, kurioje rašau, reiškiu mintis. Kartais labai provokuojančias. Taip darau tyčia – kad žmonės išlietų emocijas ir pamąstytų, ar jie ką nors dirba, daro, ar tik tulžimi drabstosi“, – užmačių neslėpė aistringa feisbuko vartotoja.
Užauginusi ir į savarankišką gyvenimą tris vaikus išleidusi N.Oželytė, kaip pati sako, atrado didžiausią gyvenimo džiaugsmą – keliones.
„Kadangi sovietmečiu buvau užkietėjusi hipė, o tai nepatiko KGB, mažai keliavau, nebuvau išleista net į Lenkiją. Užtat atsigriebiu dabar“, – džiaugėsi moteris, jau aplankiusi apie 60 šalių, tarp kurių – Mianmaras, Naujoji Zelandija, Šri Lanka, JAV, Kuveitas, Brunėjus, Kinija.
Keliaujant N.Oželytei nėra įdomu patekti į tam tikrą objektą, muziejų ar pamatyti išreklamuotą įžymybę. Anot jos, banalu vykti į tas vietas, kurios aprašytos tūkstantį kartų.
Jai svarbu pajusti atmosferą, būti tarp žmonių: „Tik keliaudamas gali suprasti, kad visi esame vienodi: visi bijo mirti, likti patys su savimi, ir dažnas bijo paklausti savęs apie gyvenimo prasmę. Bet tai supranti tik pakeliavęs ir pamatęs skirtingų žmonių. Patirti jausmą, kad visi esame vienodi ir vienas už kitus nei geresni, nei blogesni, yra labai gera.“
Darbo televizijoje N.Oželytė nesiilgi – jis jai irgi tarsi gyvatės išnara. Atsisveikinusi su laidų vedėjos karjera, užsibrėžė: ištverti be televizijos metus ir pažiūrėti, ar pavyks atsikratyti priklausomybės nuo jos. Pavyko!
Vis dėlto moteris turi svajonę, susijusią su eteriu, – norėtų vesti naktinę tiesioginę radijo laidą, į kurią galėtų skambinti klausytojai.
„Naktinis eteris veikia lyg psichoterapija. Juk būtent vakare kai kurie žmonės pasijunta ypač vieniši“, – teigė N.Oželytė, jau turinti tokios patirties – vienoje radijo stočių vakarais vedė laidą „Naktigonė“.
Mintis reiškia eilėmis
* N.Oželytė vaidino daugiau kaip 20 kino ir TV filmų, tarp jų – „Nebūsiu gangsteris, brangioji“, „Raudonmedžio rojus“, „Arkliavagio duktė“, „Atsiprašau“, „Amerikietiška tragedija“.
* Ji – jauniausia aktorė, 1984-aisiais tapusi LSSR nusipelniusia artiste. Tuomet N.Oželytei buvo 30 metų.
* Aktorė yra išleidusi knygą „Nuotrupos“ – esė eilėmis rinkinį.
