LNK laida „Nuo.. Iki...“ nuo pirmadienio išsamiai narplioja jų dramatišką istoriją.
Pirmą kartą ją gražino profesionali makiažo meistrė. Laida prasidėjo jautria Birutės kūrybos daina apie meilę. Daina išties pilna simbolikos.
Birutė jaučiasi taip, tarsi jos širdis būtų sušalusi lede. Po tokios patirties su Petru Gražuliu, kaip pati sako, norėtų visus vyrus vadinti kiaulėmis, tačiau ironizuoja – nenori įžeisti šio protingo gyvūno.
„Jeigu būtų kažkas tokią istoriją paviešinęs anksčiau, aš tikrai nebūčiau užkibusi ant jo kabliuko – nebūčiau prasidėjusi“, – sako Birutė.
Iš pradžių neigęs tėvystę, vėliau Petras ją pripažino. Tačiau dukters motiną pavadino barakuda, kuri tik siekia finansinės naudos. B.Navickaitė sako, jog nenorėjo viešinti istorijos, kol nesulaukė žinutės iš politiko, kurioje dukrą pavadino baisia.
„Man tai buvo smūgis. Manau, kiekvieną mamą tai užgautų. Aš jam daviau vieną dieną atsiprašyti. Jis to žmogiškai ir normaliai nesugebėjo padaryti. Išspaudė tik sausą „atsiprašau“. Aš pasakiau, kad sausas „atsiprašau“ dabar nebepadės“, – savo istoriją pasakojo ji.
Birutė sako, kad dėl streso ir užgauliojimų, kurių sulaukė iš Gražulio, susilaukus dukters, pati negalėjo jos maitinti. Per kelis mėnesius ištirpo nėštumo metu priaugti dvidešimt kilogramų, nes negalėjo suvalgyti nė kąsnio.
Žurnalistus Birutė įsileido į savo dviejų kambarių butą. Nors jai 32-eji, tai buvo pirmas kartas, kai jai profesionalų makiažą ir šukuoseną darė profesionalė iš Klaipėdos Reda Maurucienė.
Su politiku Birutė susipažino Palangos Basanavičiaus gatvėje prekiaudama žuvimi.
Birutės draugas ir buvęs mylimasis 50-metis Vytautas Mackevičius taip pat prekeivis žuvimi, ir tą vakarą palaikė jai draugiją.
Išvydęs pro šalį einantį politiką, pakvietė jį nusipirkti žuvies. Netrukus visi keliavo pas ją rūkančius prekeivius. Birutė su Petru važiavo jo automobiliu. Jau tą patį vakarą politikas Birutės buvo pakviestas į svečius. Ji sako, kad ją sužavėjo Petro charizma.
„Jis mokėjo apsukti galvą. Buvo labai džentelmeniškas. Gėlės, dovanėlės... Dėmesys. Jis buvo nuo ryto iki vakaro. Arba būdavome kartu, arba susirašynėdavome. Tai buvo malonu.
Anksčiau tiek daug dėmesio nebuvau gavusi. Susuko galvą“, – pasakojo ji.
„Aš pati viduje dvejojau, bet neleidau savęs stabdyti. Buvo kažkokių įtarinėjimų... Visų pirma, kad jis žinomas žmogus – jam dėmesio tikrai netrūksta, todėl galvojau, kad per daug nereikia tikėtis. Tačiau čia tas variantas, kai protas prieštarauja širdžiai, o širdis – protui“, – teigė ji.
Pasak Birutės, jai buvo nesvarbus nei mylimojo amžius, nei keturi vaikai, kurių jis susilaukė per 23 metus trukusią santuoką. Oficialiai Petras išsiskyrė prieš penkerius metus.
Birutės pagimdyta dukrytė – penktasis politiko vaikas ir trečioji jo dukra.
„Jis man nežadėjo kažkokios šeimos, bendros ateities. Buvome pažįstami trumpą laiką. Jis žadėjo pakeliauti kartu, kad aš atvažiuočiau į Vilnių pas jį – tiesiog bendrauti ir tęsti draugystę. Man tai tiko. Aš nežiūrėjau į jo amžių – mes labai gražiai sutarėme visais klausimais, mes nė karto nebuvome susipykę. Kalbėdavome apie daug ką – ir apie jo darbą, ir apie mane, apie bendrą laisvalaikį“, – kalbėjo ji.
B.Navickaitė sako, kad jai buvo nejauku su politiku pasirodyti viešumoje.
„Aš vengiau eiti su juo į kavines. Jis siūlė, bet aš atsisakydavau. Esame buvę koncerte – nepatiko man dėmesys, kuris buvo skiriamas jam. Mes ir Jonines šventėme dviese sėdėdami prie jūros: į jokius renginius nėjome“, – tarsteli ji.
Birutė kilusi iš Pilviškių miestelio, Vilkaviškio rajone, kur užaugo kartu su dviem seserimis. Šeimoje ji jauniausia. Ar tėvai buvo didžiausia jos atrama?
„Tėčio nebeturiu jau dešimt metų. Mama šiuo metu išvykusi ilgam į kelionę... Mama mane labai palaikė ir apsidžiaugė. Ji sakė, kad viskas bus gerai. Iškart paklausiau ar man ji padės, nes nujaučiau, kad liksiu viena“, – kalbėjo ji.
Iki šiol draugystę su Petru Birutei primena jo dovanota žydinti orchidėja, spalvingas paveikslėlis ir angelo skulptūra. Birutė norėjo visas šias dovanas išmesti, tačiau paliko kaip prisiminimą apie tėvą dukrelei.
Kai iki dukros gimimo buvo likę keletas mėnesių, Birutė pasiėmė paskolą ir įsigijo nuosavą būstą. Apie tai, kad pažintis su dukros tėvu gali baigtis skyrybomis, ji pajuto, kai tik sužinojo, jog laukiasi. Ir greitai nuojauta pasitvirtino.
„Aš bijojau, kad jis paliks mane, bet įtariau. Buvo mintis, kad reikia nuslėpti. Bet padariau taip, kaip padariau – pasakiau jam. Jo pirma reakcija buvo šalta. Aš paklausiau, ar tu mane paliksi? Jis pasakė, o kodėl turėčiau?“
Birutė iki tol turėjo kitą rimtą draugystę, trukusią beveik dešimt metų. Taip pat su gerokai vyresniu Vytautu Mackevičiumi, kuris įtraukė ją į žuvų verslą. Tačiau net planuodama vaikų jų taip ir nesusilaukė. Į gydytojus ji nesikreipė, bet manė, kad tai jos sveikatos problemos. Vytautas iš ankstesnių santykių turi vaikų.
Išgirdęs apie nėštumą, Petras greitai jai pateikė ultimatumą – arba jis, arba vaikas.
„Labai skaudu, ypač po to, kai žmogus pats yra kalbėjęs, jog nori vaikų. Jis kalbėjo man apie tai, kai aš jau buvau nėščia, tik mes to abu nežinojome. Neturiu minčių, kodėl pasikeitė jo elgesys – gal jo toks žaidimas priversti moteris įsimylėti“, – sako ji.
Birutė sako iš pradžių sutikusi nutraukti nėštumą – net užsirašė į privačią kliniką, stebint politikui. Tačiau atėjus tai dienai, Birutė sako: „Drąskiausi kaip žvėris – neradau sau vietos“.
Vizitą klinikoje atšaukė ir nusprendė gimdyti.
„Nenorėčiau matyti jo visiškai sužlugdyto – jis juk mergaitės tėtis. Aš šito nesiekiau ir neturėjau tokio tikslo. Dabar labiausiai baiminuosi dėl to, kad mergaitė liktų gyventi su manimi. Šiek tiek baisu, kad jis atims ją iš manęs, nors realaus pagrindo nėra. Čia daugiau principo reikalas – kuo daugiau mane pažeminti ir įskaudinti. Jis skleidžia apie mane apkalbas, negražias žinutes rašo, daug netiesos kalba. Aš ketinu kovoti už savo vaiką ir save“, – sako ji.
Ją žeidžia politiko žodžiai, kad neva ji sugalvojo planą, kaip praturtėti.
„Na, iš jo pusės finansiškai tikrai nebūčiau aprūpinta. Aš pati užsidirbu, pati turiu savo verslą ir pasirūpinu savimi. Jei jis padės išlaikyti mergaitę – gerai, o jei ne – gyvensiu ne ką prasčiau“, – pokalbį baigė Birutė.
