Vaikystėje ir paauglystėje bendaamžių patyčias kentusiam Aleksandrui išskirtinė išvaizda tapo tramplinu į televizijos ir kino pasaulį. Dabar 126 cm ūgio artistas visiškai nekompleksuoja, kad yra kitoks nei daugelis žmonių.
„Prieš kelerius metus nenumaniau, kad išoriniai trūkumai gali tapti pranašumu. Jei būčiau įprastos išvaizdos, nežinau, ar į mane dėmesį būtų atkreipę kino ir reklamų kūrėjai.
Žinoma, laimė nusišypsojo ir dėl to, kad esu drąsus, į daug ką žiūriu su humoru, entuziastingai priimu iššūkius ir naujoves“, – džiaugėsi A.Sezemanas, sulaukiantis daug pasiūlymų filmuotis.
Ateinančią savaitę LNK televizija pradės rodyti antrą kriminalinio serialo „Rimti reikalai“ sezoną, kuriame A.Sezemanas įkūnys nusikalstamo pasaulio veikėją Gustą Gurauską, pravardžiuojamą Trumpu.
Aleksandras vaidyba susidomėjo atsitiktinai. Prieš kelerius metus viena bičiulė paklausė, ar jis nenorėtų nusifilmuoti reklamoje.
Iššūkių nebijantis jaunuolis suomiško šokolado reklamoje įkūnijo žaismingą elfą.
Po šio sėkmingo debiuto A.Sezemanas užsiregistravo aktorių agentūroje ir jau netrukus įsiamžino dar keliose reklamose, talkino diplominius darbus kuriantiems jauniems režisieriams.
2017 metais A.Sezemanas nusifilmavo lietuviškuose filmuose „Poilsiautojai: pavydo žaidynės“ ir „Sigis“.
– Pirmą kartą vaidinate seriale. Kaip ruošėtės nusikalstamo pasaulio veikėjo vaidmeniui?
– Tai kiek komiškas, bet iš esmės piktas personažas. Trumpo dėdė Kraftas – garsus šešėlinio pasaulio veikėjas, tad sūnėnas stengiasi savarankiškai išsikovoti autoritetą.
Jis atkaklus, užsispyręs, įžūlus, mokosi būti žiaurus ir dažnai ignoruoja gaujos narių nurodymus, taip pabrėždamas savo vertę.
Trumpas dedasi nusikaltėlių pasaulio ekspertu, nebijo policijos, nes yra įsitikinęs, kad jo niekada nepasodins. Mat jam, žemaūgiui, reikia specialiųjų sąlygų, kurių Lietuvos įkalinimo įstaigos negali suteikti. Todėl jis visada pasiruošęs prisiimti kaltę už gaujos narius.
Kurti šį vaidmenį nebuvo sunku, nes jau ne pirmą kartą vaidinu blogiuką. Mano personažas vaikšto nuožmia veido išraiška, pasipuošęs auksinėmis grandinėmis, nešiojasi ginklą ir noriai juo švaistosi.
Kūrybinei komandai prasitariau, kad dvejus metus važinėju motociklu ir šią transporto priemonę turiu namuose, tik, deja, ji sugedusi.
Netrukus į aikštelę atriedėjo nedidelis motociklas ir filmuodamasis turėjau galimybę pademonstruoti, ką moku.
– Ar neketinate Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgyti aktoriaus profesijos?
– Jau būčiau tai padaręs, bet gimnazijoje spjoviau į mokslus ir tapau laisvo oro direktoriumi. Galiu kaltinti tik save, kad užpuolė tinginystė.
Mamos įkalbėtas profesinėje mokykloje mokiausi dirbti kompiuteriu. Moku programuoti, todėl sulaukiu darbo užsakymų.
Bet kompiuterių specialisto gyvenimą lydi vienatvė, o man patinka bendrauti. Aš prie kompiuterio prisėdu tik tada, kai reikia.
Dabar bandau atsigriebti – lankau vakarinę mokyklą, rudenį eisiu į dvyliktą klasę.
Norėčiau kuo geriau išlaikyti abitūros egzaminus, o tada mėginsiu stoti į aktorinį. Meno sritį pasirinko ir penkeriais metais vyresnė sesuo – ji dailininkė.
– O kokia vaga gyvenimas tekėjo vaikystėje, paauglystėje?
– Buvo sunkių laikotarpių. Dažnai sirgdavau, todėl darželio beveik nelankiau – mane daugiausia prižiūrėjo močiutė. Kieme turėjau draugų.
Aišku, buvo ir priešų, kurie tyčiojosi iš mano išvaizdos. Būdavo skaudu, kad visi normalūs, o aš kitoks.
Iš pradžių mokiausi Šolomo Aleichemo gimnazijoje. Ten patyčių nepatyriau, nes buvo skiepijama pagarba, visi geranoriškai bendraudavo. Direktorius kiekvieną rytą sveikindamasis mane vadindavo milžinu.
Gerai mokiausi gal iki septintos klasės, o paskui susidėjau su draugais, kurie labiau mėgo laiką leisti lauke.
Mano mokymosi rezultatai ritosi žemyn, galiausiai netgi teko pakeisti mokyklą, nes stiprioje Š.Aleichemo gimnazijoje pasidarė per sunku lygiuotis į stipriausius.
Kitoje mokykloje susidūriau su bendraamžių patyčiomis, būdavo, kad ir stumdydavo.
Tada nutariau sustiprėti fiziškai ir prieš ketverius metus ėmiau lankyti sporto klubą. Ant nugaros esu iškėlęs 120 kilogramų štangą, bet man draudžiama sunkiai sportuoti, tad nutraukiau šią veiklą.
Tiesa, dažnai su bičiuliais stadione žaidžiu futbolą. Turiu nemažai draugų, lengvai mezgu pažintis.
Ateityje norėčiau įgyti automobilio vairuotojo pažymėjimą, bet pirmiausia planuoju išsikraustyti iš tėvų namų ir pradėti savarankišką gyvenimą.
Iš pradžių ketinu nuomotis butą, vėliau, jei sėkmingai klostysis finansiniai reikalai, gal įsigysiu ir nuosavą.
– Kam negaila uždirbtų pinigų?
– Esu labai išlaidus – kartais per dieną lengva ranka galiu išleisti 100 eurų.
Kai baigiasi pinigai, graužiu nagus ir pasižadu kitą kartą pinigus dėti į taupyklę, bet vos jų gavęs iškart pamirštu, kad reikia taupyti.
– Gal ypatingos išvaizdos vaiką tėvai labiau palepindavo?
– Ne, mane tėvai auklėjo griežtai – ne kartą esu ragavęs beržinės košės.
Buvau aktyvus, judrus vaikas, išdaigininkas, mėgstantis namuose ant sienų ar kilimų papaišyti. Tėvai mus su seserimi gerai ir dorai išauklėjo, nors ir nelepino.
– Jūsų įdomi pavardė.
– Mano prosenelis Vosylius Sezemanas gimė Suomijoje. Jo tėvas buvo Suomijos švedas, o motina – Peterburgo vokietė.
V.Sezemanas buvo garsus filosofas, 1923 metais pakviestas į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune vadovauti Filosofijos katedrai.
Dirbdamas Kaune jis parašė brandžiausius savo veikalus iš gnoseologijos, logikos, estetikos, etikos, antikos ir naujausios filosofijos istorijos.
Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, jis persikėlė į Vilnių, čia ėjo profesoriaus pareigas. 1950-aisiais buvo apkaltintas antisovietine veikla, nuteistas 15 metų ir ištremtas į Sibirą. 1956 metais grįžo į Lietuvą ir iki mirties dėstė filosofiją, dirbo mokslinį darbą.
Prosenelio pavarde yra pavadinta viena Vilniaus gatvė. Mažai yra likę Sezemanų palikuonių.
– Ar populiarumas dar nesusuko galvos, puikybe neužsikrėtėte?
– Gatvėje žmonės neretai mane atpažįsta, užkalbina, paprašo kartu nusifotografuoti, bet savęs nelaikau žvaigžde ir nesijaučiu esąs išskirtinis.
– Ar filmuojantis yra tekę atsidurti ekstremaliose situacijose?
– Ne. Tik kartą žiemą reikėjo keturias valandas išsirengus iki pusės pratupėti narvelyje.
– O kasdienybėje ūgis kelia nepatogumų?
– Susidoroju, namuose kopėčių nelaikau. Jei koks nors reikalingas daiktas guli aukštai, pasilypėju ant kėdės ar paprašau, kad kas nors paduotų.
Tėvų namuose viskas stovi įprastame aukštyje, tik kėdė prie stalo pritaikyta mano ūgiui.
Drabužius dažniausiai perku paauglių skyriuose, kostiumus man siuva pagal užsakymus.
Nors rankos ir kojos trumpos, iš parduotuvės galiu parsinešti ir kelis maišus pirkinių, moku įvairius vyriškus darbus: naudojuosi grąžtu, plaktuku, kirviu. Viską galiu padaryti, jei noriu.
Nesu didelis tvarkos puoselėtojas, bet kartais namų tvarkymas padeda atsipalaiduoti. Labiausiai nemėgstu tvarkyti stalčių. Jei mama pasako, kad numatoma generalinė tvarka, stengiuosi pasprukti pas draugus.
Jei nepavyksta išsisukti nuo stalčių tvarkymo, tada kankinuosi. Tiesa, radau išeitį – stalčius stengiuosi užleisti seseriai. Anksčiau turėjau penkis stalčius, dabar pasilikau tris. Užtenka – mažiau reikia tvarkytis.
– Kokie vėjai meilės fronte?
– Ne kartą buvau susižavėjęs, rodydavau įvairius meilės ženklus.
Anksčiau buvau romantikas. Dabar – ne. Gal suaugau, gal kitaip žiūriu į santykius. Kol kas neieškau meilės. Ir laiko tam neturiu.
Kol kas ramiai pasėdėsiu vienas, o per laiką užsidirbsiu pinigų, tada kursiu šeimą. Norėčiau, kad antroji pusė būtų geraširdė, įdomi, nesijaustų nepatogiai dėl mano ūgio ir skaniai ruoštų valgyti.
– Gal ir pats mėgstate prie viryklės pasisukinėti?
– Skaniai pavalgyti mėgstu, bet pats retai stoviu prie viryklės. Dažniausiai valgau tai, ką mama pagamina, arba einu į kavinę.
Mama nelabai nori, kad šeimininkaučiau, nes esu sudeginęs dvi labai geras keptuves. Jei vienas būdamas namuose išalkstu, išsiverdu koldūnų arba išsikepu kiaušinienės.
– Kokie ateities planai?
– Rudenį vyksiu į Amsterdamą – ten režisierius Emilis Vėlyvis kurs serialą. Aš vaidinsiu prastokos reputacijos turką.
Mažas ūgis – didelis talentas
Pasaulyje yra keliasdešimt mažaūgių aktorių, kuriems nusišypsojo sėkmė kine. Jie džiaugiasi solidžiais honorarais ir prabangiais būstais, nors asmeninis gyvenimas ne visada klostosi laimingai.
* Amerikiečių aktorių Peterį Dinklage’ą (46 m.) daugelis žiūrovų pamėgo kaip Tirioną Lanisterį TV seriale „Sostų karai“. Už šį vaidmenį aktorius yra pelnęs tris „Emmy“ statulėles ir Auksinį gaublį.
132 centimetrų ūgio aktoriui už kiekvieną „Sostų karų“ seriją buvo mokama 300 tūkst. JAV dolerių.
P.Dinklage’as tvirtina, kad prasmingiausias jo vaidmuo – tėvystė. 2005 metais aktorius vedė teatro režisierę Ericą Schmidt, pora augina du vaikus.
* Pernai balandį užgeso aktoriaus Verne’o Troyerio gyvybė. Jam buvo 49-eri.
„Depresija ir savižudybė – labai rimti dalykai. Niekada nežinai, kokia kova vyksta žmogaus viduje“, – taip buvo rašoma draugų pranešime apie aktoriaus mirtį.
81 centimetro ūgio amerikietis išgarsėjo suvaidinęs Mike’o Myerso įkūnyto Daktaro Blogio mažaūgį kloną ir dešiniąją ranką Mažąjį Aš antrame ir trečiame „Ostino Pauerso“ serijos filmuose.
V.Troyeris taip pat vaidino 2001 metais pasirodžiusiame filme „Haris Poteris ir Išminties akmuo“, 2008-ųjų juostoje „Meilės guru“.
V.Troyeris kentėjo nuo depresijos ir turėjo bėdų dėl alkoholio.
* Amerikiečių aktorių Josephą Anthony Coxą (61 m.) išgarsino filmai „Žvaigždžių karai: Džedajaus sugrįžimas“ (1983 m.), „Vilou“ (1988 m.), „Aš, kitas aš ir Irena“ (2000 m.), „Blogasis Santa“ (2003 m.), „Pasimatymo filmas“ (2006 m.). Josepho kraityje – vaidmenys 37 juostose. Amerikietis geriausiai atsiskleidė kaip komedijų meistras.
107 centimetrų ūgio vyras laikomas garsiausiu juodaodžiu nykštuku pasaulyje.
* Britų aktorių Kenny Bakerį (1934–2016) labiausiai išgarsino roboto R2-D2 vaidmuo „Žvaigždžių karuose“.
1951 metais 112 centimetrų ūgio K.Bakeris tiesiog gatvėje sulaukė pasiūlymo įsilieti į mažaūgių aktorių trupę. Jis sutiko, o vėliau perėjo dirbti į cirką ir kabaretą.
Didžiausia sėkmė K.Bakerį aplankė nusifilmavus juostoje „Žvaigždžių karai: nauja viltis“ (1977 m.). Jis filmavosi iš viso septyniose „Žvaigždžių karų“ dalyse.
1970-aisiais aktorius vedė mylimąją Eileen. Porai gimė du vaikai, jų ūgis normalus.
