Rusų televizijos žiūrovai išjuokė naujo britų serialo „Didžioji“ („The Great“) apie Rusijos imperatorę Jekateriną II autorius. Pseudoistorinė saga pasakoja apie Didžiosios jaunystę.
Scenaristai gana laisvai traktavo istoriją ir daug ką galima laikyti menine išmone arba nevienareikšmiška XVIII amžiaus įvykių traktuote.
Tačiau kai kuriais atvejais kūrėjai visiškai iškraipė tikrovę arba persistengė norėdami būti pakantūs: siekis visiems įtikti virto absurdu.
Kunigaikštis Rostovas seriale – juodaodis barzdyla.
Vaidmenį atliko afrikietiškų šaknų britų aktorius Abrahamas Popoola. Socialinių tinklų vartotojai personažą jau praminė „kunigaikščiu iš Rostovo prie Kongo“.
Ne mažiau klausimų aktorių atrankos direktoriui pateikta ir dėl kunigaikščio Orlovo – imperatorės favorito vaidmuo teko indų kilmės aktoriui Sachai Dhawanui.
„Susipažinkite – S.Dhawanas, aktorius, atrinktas šviesiausiojo kunigaikščio Grigorijaus Orlovo vaidmeniui britų komiškame seriale, išjuokiančiame Rusijos istoriją.
Žmonės dirba“, – susierzinęs rašė vienas rusų interneto vartotojas, pateikęs aktoriaus ir kunigaikščio atvaizdus.
O dar per vestuves Jekaterinai dovanojama meška, visi maukte maukia degtinę.
„Nejaugi serialo kūrėjai nemokšos?“ – klausė rusų žiūrovai.
Vis dėlto tie patys rusai, pažiūrėję ekrano naujieną, užstojo užsieniečius: visa tai pokštas.
Nuo pat pradžių autoriai „Didžiąją“ vadino komišku, o ne istoriniu dokumentiniu serialu.
Jame daug hiperbolizuotų nuorodų į stereotipus apie rusus, imperatorė samprotauja apie feminizmą, o neįtikusieji kariami tiesiog rūmuose.
„Paremta tikrais įvykiais“, – teigiama serialo anonse, o skliausteliuose priduriama: „Beveik tikrais.“
Pastarųjų metų kino filmai ne kartą davė pretekstą žiūrovams šaipytis ir netgi piktintis.
Daugelis lenkų ir amerikiečių maginės fantastikos serialo „Raganius“ („The Witcher“) gerbėjų spjūviu į veidą palaikė tamsiaodžių nykštukų pasirodymą ekrane. „Tai – slaviška saga, iš kur?“ – piktinosi jie.
Kiek anksčiau per pasaulį nusirito žinia, kad juodaodė aktorė Halle Bailey patvirtinta Undinėlės vaidmeniui naujoje pasakos ekranizacijoje.
Daugeliui tada kilo klausimas, ar yra kokių nors kitų tokio pasirinkimo priežasčių, išskyrus norą įtikti įvairiatautei viso pasaulio publikai ir kuo daugiau uždirbti.
Aktorės pasirinkimo šalininkai pagrįstai pareiškė: jeigu Walto Disney Undinėlė buvo rudaplaukė ir blyškiaodė, tai byloja tik animatorių grožio sampratą, bet visiškai nėra etalonas.
Oponentai ne mažiau argumentuotai atšovė: pasakos autorius – H.Ch.Andersenas ir istoriškai Danijoje nebuvo juodaodžių merginų.
Maža to, Undinėlė gyvena po vandeniu, kur apsaugota nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio, vadinasi, jos giminėje tiesiog negalėjo atsirasti juodaodžių. Ginčai tęsiasi.
Nepatenkinti televizijos žiūrovai siūlo tokiems filmų kūrėjams duoti atkirtį – netgi nereikalauti gerbti istorinių faktų ir blaivaus proto, o atsakyti tuo pačiu: „Laikas ekranizuoti Martino Lutherio Kingo biografiją. Pagrindinį vaidmenį skirti baltaodžiam aktoriui.“
Parengė Eleonora Bačytė
