N. Bunkė prakalbo apie taupumą: vietoje vieno medelio už 1,5 tūkst. eurų – du

„Važiuokite iš miesto į kaimą – čia visada geras oras, šviečia saulė, sveikas maistas ir apskritai – tikras rojus“, – ragino dainininkas Deivis (40 m.), su žmona Renata (41 m.) ir vaikais įsikūręs sodyboje Zarasų rajone. Jie – ne vienintelės Lietuvos garsenybės, radusios kaimo gyvenimo privalumų ir malonumų.

Natalija Bunkė su sužadėtiniu Edgaru. <br>LR koliažas.
Natalija Bunkė su sužadėtiniu Edgaru. <br>LR koliažas.
Natalija Bunkė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Natalija Bunkė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Emilija Latėnaitė-Bieliauskienė, Deividas Norvilas su žmona Renata ir Natalija Bunkė atrado gyvenimo kaime privalumus.<br>LNK nuotr.
Emilija Latėnaitė-Bieliauskienė, Deividas Norvilas su žmona Renata ir Natalija Bunkė atrado gyvenimo kaime privalumus.<br>LNK nuotr.
D. ir R.Norvilų sodyboje nėra nei modernių baldų, nei prietaisų.<br>LNK nuotr.
D. ir R.Norvilų sodyboje nėra nei modernių baldų, nei prietaisų.<br>LNK nuotr.
D. ir R.Norvilų sodyboje nėra nei modernių baldų, nei prietaisų.<br>LNK nuotr.
D. ir R.Norvilų sodyboje nėra nei modernių baldų, nei prietaisų.<br>LNK nuotr.
Deividas Norvilas.<br>D.Umbraso nuotr.
Deividas Norvilas.<br>D.Umbraso nuotr.
Deividas Norvilas.<br>D.Umbraso nuotr.
Deividas Norvilas.<br>D.Umbraso nuotr.
Deivis Norvilas auksinė daina<br>T.Bauro nuotr.
Deivis Norvilas auksinė daina<br>T.Bauro nuotr.
Deividas Norvilas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Deividas Norvilas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Deividas Norvilas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Deividas Norvilas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
E.Latėnaitė-Bieliauskienė sodybą paveldėjo iš tėvų.  <br>LNK nuotr.
E.Latėnaitė-Bieliauskienė sodybą paveldėjo iš tėvų.  <br>LNK nuotr.
E.Latėnaitė-Bieliauskienė sodybą paveldėjo iš tėvų.  <br>LNK nuotr.
E.Latėnaitė-Bieliauskienė sodybą paveldėjo iš tėvų.  <br>LNK nuotr.
N.Bunkė iš miesto pabėgo prieš metus. <br>LNK nuotr.
N.Bunkė iš miesto pabėgo prieš metus. <br>LNK nuotr.
N.Bunkė iš miesto pabėgo prieš metus. <br>LNK nuotr.
N.Bunkė iš miesto pabėgo prieš metus. <br>LNK nuotr.
N.Bunkė iš miesto pabėgo prieš metus. <br>LNK nuotr.
N.Bunkė iš miesto pabėgo prieš metus. <br>LNK nuotr.
N.Bunkė iš miesto pabėgo prieš metus. <br>LNK nuotr.
N.Bunkė iš miesto pabėgo prieš metus. <br>LNK nuotr.
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

Oct 22, 2020, 6:26 AM, atnaujinta Oct 22, 2020, 11:32 AM

Kai Deividas Norvilas-Deivis pirmą kartą nusivežė žmoną Renatą Norvilę į nužiūrėtą įsigyti sodybą, ji jai visiškai nepasirodė rojus: šabakštynai siekė pažastis, knibždėjo erkių. Tačiau dabar ji negali atsidžiaugti miškų apsupta ramybės oaze Zarasų krašte.

Aktorės Emilijos Latėnaitės-Bieliauskienės (34 m.) taip pat neįmanoma išvilioti iš jos sodybos, ypač vasarą.

O tai, ką galima išvysti nuvykus pas dainininkę Nataliją Bunkę (37 m.), apskritai pribloškia – ji perrausė savo sklypą keletą kartų ir nežinia, ką pamatytume, jeigu atvyktume dabar.

Savo sodyboje Zarasų rajone R. ir D.Norvilai šypsodamiesi pasitiko LNK gyvenimo būdo laidos „Nuo... Iki...“ kūrybinę komandą žodžiais: „Sveiki atvykę į Norvilynės kraštą.“

Prieš dešimtmetį Deividas sumanė įsigyti girininkui kadaise priklausiusią sodybą ir dabar ji šeimai tapo pabėgimo iš miesto vieta.

Prisėdusi ant vardinio suolelio, kurį vestuvių proga gavo dovanų nuo kaimyno, pora sakė, kad čia, sodyboje, rado nuosavą rojų.

Įsigyti sodybą Deividas sumanė tuomet, kai gimė pirmagimis Emilis.

Tada šeima gyveno bute Vilniaus senamiestyje ir vyras tarė: „Na, jau ne, mano vaikas ant asfalto neaugs.

Turėjau pažįstamą, kuris verčiasi nekilnojamuoju turtu, jis pasiūlė vieną, antrą, trečią variantą ir pasirinkau kaip tik šią sodybą – ji man energetiškai labai tiko. Tada atsivežiau Renatą su uošviais.“

Renata neslėpė – pirmą kartą pamačius vyro nužiūrėtą sodybą, ją ištiko šokas: žolė siekė pažastis, visą kiemą apėję krūmai, namelyje šalta ir nejauku, viskas apleista.

Jos tėvai irgi susiėmė už galvos. Tėvas važiavo automobiliu iki tvenkinio sodybos pakraštyje, žolė buvo virš automobilio, kai atvažiavę atidarė duris, automobilio salonas buvo pilnas erkių.

Sakė: jūs išprotėjot! Tiek kilometrų važiuoti dėl tokio šabakštyno, nepirk, Deivi.

Tačiau D.Norvilas pusmetį dar pagalvojo, nuvažiavo ten žiemą, apsižiūrėjo ir nupirko.

Pirmą ten kartu su Renata praleistą naktį Deividas iki šiol prisimena: krosnių negalėjo pakurti, nes metalo vagys buvo jas išlupinėję, tad bandė patalpas prišildyti atsivežtu šildytuvuku, pučiančiu orą.

Buvo kovo mėnuo, šalta, už lango ūžavo vėjas, medžiai traškėjo braškėjo. Deividas po pagalve paslėpė galvą, kad Renata nejaustų, jog negali užmigti.

Tačiau sodyba Renatai ir Deividui tapo išsigelbėjimu šį pavasarį, kai buvo paskelbtas karantinas, o gyvenimas dėl pasaulį užklupusio koronaviruso tarsi sustojo.

„Užjaučiu tuos žmones, kurie sėdėjo tarp keturių sienų ir negalėjo išeiti iš namų.

Aš kiekvieną dieną penkioms valandoms dingdavau miške. Mes net nejutome karantino“, – sakė Renata, nepraeinanti pro grybus ir mielai kraunanti juos į pintinę.

Sodybos gale, pamiškėje, yra tvenkinys, kuriame ne tik užveistos žuvys, bet ir žvėrims ant aukšto kuolo pasmeigtas luitas druskos.

Vos padėjus šį skanėstą, palaižyti mineralų pradėjo eiti ne tik stirnos, bet ir briedžiai.

Renata rodė pievą, kurioje auga čiobreliai. O prie namų jį pasėjo ne tik nuo žolės pjovimo išnykusių mėtų, bet ir gauromečių, iš kurių ruošia sveikuoliškas arbatas.

Iš šono žiūrint į Renatos ir Deivio porą, dažnam galėtų kilti mintis, kad dainininkai, miestiečiai, pripratę prie komforto, be jo niekur neapsieina.

Tačiau jų sodyboje tualetas – lauke, nėra vandentiekio, todėl šeima prausiasi ir maudosi tvenkinyje arba pirtyje.

Anot Deivido ir Renatos, jie nenorėjo nudailintos sodybos su nauju namu ir visais mieste įprastais patogumais.

Seną namą, kurio veranda buvo sugriuvusi, pora remontavo pati. Renata ne tik savo rankomis klijavo apmušalus, bet ir su tėvu baldininku kalė lenteles.

Sodyboje nėra nei modernių baldų, nei prietaisų.

Ją pora apstatė iš to, ką sunešė draugai, ir to, ką rado daiktus kaupti mėgstančio Renatos tėvo rūsyje.

Deivis ir Renata vis dažniau svarsto iš buto mieste persikraustyti į sodybą. Juk dainininkų darbo vieta – visa Lietuva. Iki Vilniaus – pora valandų kelio, o gerų mokyklų yra ir šiose apylinkėse.

Vos už kelių kilometrų nuo Deivido ir Renatos valdų tame pačiame Zarasų rajone yra sodyba, kurioje šeimininkauja aktorė Emilija Latėnaitė-Bieliauskienė, TV žiūrovams pažįstama ir iš naujo per LNK rodomo serialo „Rimti reikalai“.

Šią sodybą Emilija paveldėjo iš tėvų, kadaise ją įsigijusių ir atstačiusių. Čia tuomet dar būsima aktorė nuo ketverių metų leisdavo vasaras.

„Tėvai mokėjo parodyti gamtą, atskleisti, kiek daug joje smagumų, galimybių.

Todėl ta vaikystėje puoselėta meilė gamtai auga ir klesti iki šiol“, – sakė Emilija, vesdama laidos „Nuo... Iki...“ komandą į sodybos kiemą.

Ant stalo, beje, padaryto iš senų medinių durų, jau garavo mėtų ir melisų arbata.

Per karantiną ir po jo sodyboje atsirado bent trys eksperimentiniai daržiukai. Čia galima rasti krapų, salotų, ridikėlių.

„Karantino pradžioje nuvalgėme salotas iš vazonėlių, jų neišmečiau ir pasodinau čia.

Dar daug valgėme, per vasarą jos užaugo, gražiai žydėjo, o dabar nurinkau sėklas“, – daržininkystės pradžiamokslį dėstė aktorė.

Šioje sodyboje taip pat nėra miesto patogumų: tualetas lauke, o vanduo – tik iš šulinio.

„Man autentiškumas patinka, tai įkvepia, yra tikras gaivumo gūsis.

Tada ir fantazija suaktyvėja, ir pats jautiesi visumos dalis, pradedi galvoti, kas esi, kas buvo prieš tave, kas bus po manęs“, – kalbėjo aktorė.

Emilija pakvietė ir į namo vidų. Čia – jokių modernių baldų, užtat yra sūpynės.

Ji norėjo sukurti daiktų neperkrautą erdvę – tokią, kur kiekvienas baldas ir detalė turėtų savo istoriją, įkvėptų arba žadintų vaizduotę.

Po kelis mėnesius trukusio karantino Emilijai buvo sunku grįžti į miestą. „Tarsi jaučiau juslių badą – viskas greita, darai daug daugiau to, ko reikia, o ne to, ko nori, – skirtumus tarp kaimo ir miesto gyvenimo ritmo vardijo aktorė. – Kaime jaučiuosi čia ir dabar. Tai taip nuostabu –jauti, kad gyveni!“

Emilijos šeimos sodyboje galima pasijusti taip, tarsi keliautum laiko mašina: išsaugoti seni baldai, o lovos tokios, kokių rastum retuose šių laikų namuose.

Kai kur aptrupėjusios sienos dalys paliktos neužtinkuotos tyčia, kad būtų matyti, iš ko jos buvo pastatytos, kokie buvo sienų raštai prieš pusšimtį ar daugiau metų.

Sodyboje ir slapta vieta ant kalnelio tarp pušų – prieš kelerius metus Emilijos vyras ten pastatė namelį medyje jųdviejų sūnui Abraomui.

Šį pavasarį, kai jau buvo atšilę, Emilija su sūnumi ten nakvojo ir atsibudo... apsnigti, nes pasikeitė orai.

Jie net batų negalėjo apsiauti, nes tie apledėjo, tad basi lėkė namo krosnių kūrenti.

Prieš metus iš miesto, galima sakyti, pabėgo ir dainininkė N.Bunkė. Moteris su 8-eriais metais jaunesniu sužadėtiniu Edgaru ir sūnumi Kristupu iš trijų kambarių buto persikėlė į nuosavą namą miesto pakraštyje, Pavilnyje.

Kai laidos „Nuo... Iki...“ kūrėjai Natalijos namuose lankėsi prieš metus, moteris nedrąsiai rodė už namų plytintį sklypą ir pasakojo, kokį sodą ketina ten įrengti.

Šiandien vaizdas nuo buvusio prieš metus skiriasi kardinaliai.

Teritorijoje – kruopščiai prižiūrima žolė, dekoratyviniai medžiai, gėlės. Tai – juodo darbo per karantiną vaisiai.

Jiems abiem patinka tai, ką daro. Grįžę su Edgaru po koncertų jie apsižvalgo po sodą.

Jei atrodo, kad žolė paaugusi, – pjauna. Veją jie kerpa kartą per savaitę.

„Jam atrodo, kad scenos žvaigždei dar reikia truputėlį padirbėti“, – kvatojosi Natalija žvilgčiodama į savo sužadėtinį, vadybininką ir, pasak jos pačios, taupyklę Edgarą.

Paklausta, ar ne todėl, kad yra gudri, sumani ir taupi, visus darbus daro pati, Natalija tik truktelėjo pečiais: „O kam atiduoti kitiems, jei gali pats padaryti?

Viskas priklauso nuo laiko ir noro gražiai gyventi.

Gal ir galėtume turėti sodininką, bet neturėtume malonumo pasikapstyti žemėje. O mes abu esame nuo kaimo, ūkininkai.“

Dainininkės sužadėtinis juokėsi, kad kurdami savo parką labiausiai pradžiugino medelynų savininkus, mat ne vienu tūkstančiu papildė jų kišenę: „Visi medelynai turbūt ploja, kai atvažiuojame, nes būtinai pirksime – nebūna taip, kad išvažiuotume tuščiomis.“

Pora negalėjo atsispirti ir vienam medeliui, kainavusiam pusantro tūkstančio eurų – tiesa, ko gero, tik dėl Natalijos diplomatinių bei derybinių sugebėjimų už tą sumą jie įsigijo du medelius.

Karantinas, užklupęs pavasarį ir labiausiai smogęs pramogų bei kelionių verslui, neaplenkė ir Natalijos. Tačiau dėl prarastų pajamų ji neliūdi.

„Labai džiaugiuosi, kad radau laiko šeimai, kad pabuvome kartu. Matau daugiau pliusų nei minusų.

Pinigai ne viską gyvenime lemia. Man svarbiau vaiko šypsena ir laimingas vyras. Karantinas mūsų šeimoje tai ir padarė.

Jūs mane pažįstate – esu tas žmogus, kuris iš kirvio sriubą išvirs.

Greitai persiorientavau, daugiau dėmesio skyriau savo verslams ir prikūriau naujų dalykų.

Netrukus startuosime“, – šypsojosi veikli moteris, įsitikinusi: nė vienas darbas nėra gėdingas – jeigu kitkas nepasiseks, ji pardavinės savo augintus svogūnus.

Visą laidą galite matyti čia. 

Parengė Milda Augulytė

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.