Legendinė šokėja J. Norvaišienė apie jai atliktą operaciją: „Kiekvienas sąnarys turi savo galiojimo laiką“

Nuolatiniai sąnarių skausmai atima galimybę laisvai judėti ir džiaugtis gyvenimu be suvaržymų. Degeneracines sąnarių ligas atsirasti skatina metams bėgant vykstantys senėjimo procesai. Dažna tokio pobūdžio liga yra osteoartritas, kuri gali pažeisti bet kurį sąnarį.

 Jūratė Norvaišienė.
 Jūratė Norvaišienė.
 Aurimas Širka.
 Aurimas Širka.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2021-11-23 11:23

Pasak gydytojo ortopedo traumatologo, medicinos mokslų daktaro Aurimo Širkos, sąnarių skausmai yra patys dažniausi į jį besikreipiančių pacientų nusiskundimai.

„Pacientai kreipiasi, pirmiausia, dėl sąnarių skausmo, o tą skausmą dažniausiai sąlygoja sąnario artrozė, arba dar kitaip vadinamas osteoartritas. Tai yra lėtinė, degeneracinė, palaipsniui progresuojanti liga, kuri yra susijusi su sąnarinės kremzlės dilimu. Kaip žinome, kremzlė užtikrina žmoguje sklandų sąnarinių paviršių slydimą vienas kito atžvilgiu ir sugeria smūgius žmogui judant, aktyviai sportuojant“, – medicinos laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo vienas gydytojas, ortopedas, traumatologas, med. m. dr. Aurimas Širka.

Legendinė Lietuvos šokėja, trenerė ir gydytoja Jūratė Norvaišienė laidoje pasakojo, kad ligą gali nulemti ne tik amžiaus sąlygoti veiksniai. Ji gali išsivystyti po patirtų traumų, uždegimų, taip pat dėl ilgalaikės, intensyvios apkrovos sąnariams, intensyviai sportuojant ar profesionaliai šokant.

„Aš manau, kad kiekvienas sąnarys turi savo galiojimo laiką. Jam duotas jau iš anksto genetiškai užprogramuotas judesių skaičius. Taip, kaip bet kokiam instrumentui. Jeigu mes tą normą išeikvojame ankščiau, pavyzdžiui, intensyviai sportuodami ar šokdami, tai tenka gana anksti išeiti į vadinamą pensiją. Nors keturiasdešimties metų žmogus yra dar pačiame žydėjime, bet jei sąnariai buvo apkrauti dešimteriopai daugiau nei įprasta, jie nusidėvi. Man buvo apie penkiasdešimt metų, kai jau reikėjo kažką daryti su sąnariais. Labiausiai nukentėjo kelių sąnariai ir nugara“, – laidoje pasakojo legendinė Lietuvos šokėja, trenerė ir gydytoja J. Norvaišienė.

Kai kurias rimtesnes sąnarių ligas gydyti galima vaistais ar fizioterapinėmis procedūromis, tačiau neretai vienintelė galimybė nutraukti nesibaigiančius skausmus ir nuolatinį būklės prastėjimą, yra sąnario keitimas, vadinamasis endoprotezavimas.

„Vienas žmogus labiau reaguoja į išreikštą skausminį sindromą ir greičiau ieško, kas sąlygoja šią problemą, kiti žmonės yra pakantesni ir laukia ilgesnį laikotarpį. Kalbant apie sąnario artrozės sąlygotą skausmą, jeigu žmogus ilgai kenčia tą skausmą, jis gali jį valdyti su vaistais nuo skausmo, kai kuriomis fizioterapinėmis procedūromis. Jeigu žmonės kurį laiką kenčia, vaistai mažai tepadeda ir jis nesikreipia į gydytoją, tai progresuoja sąnario deformacija, didėja kauliniai defektai, kurie yra sąlygoti sudilusios kremzlės. Visa tai sąlygoja sunkesnę ir didesnės apimties operaciją bei, žinoma, dėl to susijusį ilgesnį atsistatymą po endoprotezavimo operacijos“, – pasakojo ortopedas, traumatologas A. Širka.

Medikas pabrėžia, jog labai svarbu nedelsti ir neignoruoti kūno pokyčių bei laiku kreiptis pagalbos į specialistus, padėsiančius išsiaiškinti ar reikalinga chirurginė pagalba – operacija, kurios metu susidėvėję kaulo sąnariniai paviršiai yra pašalinami ir jų vietoje implantuojamas dirbtinis sąnarys.

„Pats protezavimas ir operacija trunka iki dviejų valandų. Dažniausiai naudojamas anestezijos būdas protezavime yra spinalinė nejautra. Žmogus po operacijos yra statomas ant kojų pasibaigus spinalinės anestezijos poveikiui, po 3-4 valandų po operacijos. Tai apibrėžia ir greito sveikimo programa, nes implantavę sąnarį, mes turime užtikrinti kuo ankstyvesnį sąnario judesį per dirbtiną implantą. Pacientai išvengia didelio skausminio sindromo ir gali aktyviai judėti iš karto po operacijos praėjus kelioms valandoms. Po to laukia darbas su kineziterapeutu“, – laidoje pasakojo med. m. dr. A. Širka.

Legendinei šokėjai ir trenerei J. Norvaišienei taip pat teko patirti kelio sąnarių keitimo operaciją. Moteris neslepia, kad iš pradžių nuo skausmo gelbėdavosi liaudiškomis priemonėmis – žolelių kompresais, kojų patinimą mažindavo šaldydama ledu. Vartojo ir vaistus, tačiau visos šios priemonės buvo trumpalaikės.

„Jeigu naktį negali miegoti, tai jau rimtas signalas, kad reikia keisti sąnarį. Praktiškai po operacijos, iškarto stato tave ant kojų. Po dviejų savaičių aš vaikštinėjau. Ir kuo ankščiau pradėsi judėti, tuo geriau – taip neleidžiama raumenims atrofuotis. O raumuo labai greitai atrofuojasi – jeigu tu nenaudoji raumenų, jie pradeda nykti“, – laidoje pasakojo J. Norvaišienė.

Pasak gydytojo ortopedo, remiantis sąnarių registrų duomenis, sąnarių implantai pasižymi ilga tarnavimo trukme, o svarbiausia, kad po operacijos pacientai grįžta į aktyvų gyvenimą be skausmo.

„Šiuolaikiniai implantai yra testuojami mokslinėse laboratorijose. Jie įgalina atlikti šimtus tūkstančių tikslinių judesių ir savo savybėmis nenusileidžia moderniausioms technologijoms. Implanto susidėvėjimas šiai dienai negalioja, todėl, kad yra naudojami keramikiniai ir itin aukšto molekuliškumo polietileno paviršiai. Jie yra atsparūs ir atlaiko milžiniškus krūvius, milžinišką kiekį ciklinių judesių“, – pasakojo gydytojas ortopedas, traumatologas A. Širka.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.