Kad serga kraujo vėžiu prieš 3 metus viešai prabilo ir žinomas dainininkas, knygos „Kodėl aš?“ autorius Stanislavas Savickis-Stano. Sunkų gyvenimo etapą pragyvenęs tyliai, susilaikęs nuo bet kokių komentarų šiandien vyras turi gerų žinių – ligą pavyko pažaboti. Apie tai jis pasakos TV8 medicinos ir sveikatos laidos „Sveikas rytojus“ žiūrovams.
„Limfomą sunku nustatyti. Yra žmonių, kurie apie savo sunkią būklę sužino jau sirgdami IV ligos stadija. Bet, ačiū Dievui, ji nemetastazuoja taip greitai, kaip kitos vėžio rūšys. Net paskutinė ligos stadija nėra nuosprendis, žmonės pagyja ir gyvena toliau“, – apie sudėtingą ligą pasakojo dainininkas.
Atlikėjas kalbėjo, kad sužinojęs apie II vėžio stadiją beveik nejautė simptomų, bet diskomfortas krūtinėje paskatino nueiti pasitikrinti. Paaiškėjo, kad tai – tarp plaučių esantis auglys.
„Jaučiau, kad kažkas negerai, tuomet padarė rentgeną ir pamačiau. Taip pat ligą parodė ir specifinis kraujo tyrimas LDH. Aš šį tyrimą darausi ir dabar, pagal jį žiūriu, ar viskas yra gerai. Jeigu kažką įtariate, reikia tiesiog ramiai nueiti pas gydytoją“, – laidoje kalbėjo dainininkas Stano.
Pasak VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfiziologijos centro medicinos gydytojos Ugnės Ringelevičiūtės, limfoma nėra labai dažna, bet labai nevienalytė vėžio rūšis, kuri gali pasireikšti įvairiame amžiuje.
Dažniausiai limfoma nustatoma limfmazgiuose, bet ji gali atsirasti ir kaulų čiulpuose, blužnyje, kepenyse, galvos smegenyse, žarnyne, plaučiuose, bronchuose ir kitur, todėl ir požymiai gali būti labai skirtingi.
Laidoje „Sveikas rytojus“ gydytoja U. Ringelevičiūtė pasakojo, kad limfoma yra limfocitų išvešėjimas žmogaus organizme. Limfocitas gali pakliūti į bet kurią organizmo vietą ir sukurti naviką.
„Klinikoje mes nustatome apie 300-350 limfomų per metus, ši liga nėra paveldima. Dažniausiai mes negalime atsakyti, kas sukėlė susirgimą. Kalbant apie požymius, tai pagrindinis požymis yra pats navikas. Taip pat yra būdingi trys požymiai, kuriuos mes vadiname B simptomais: tai yra karščiavimas virš 38 laipsnių, gana intensyvus naktinis prakaitavimas ir nepaaiškinamas svorio kritimas“, – kalbėjo U. Ringelevičiūtė.
Pasibaigus gydymui griežtas visų žalingų įpročių atsisakymas, sveika gyvensena ir judėjimas – tai pagrindinės sąlygos norint greičiau pagyti ir išgyventi.
Laidos herojus Stano atskleid4, kaip po diagnozės jis taip pat pakeitė gyvenimo įpročius: „Aš pakeičiau tam tikrus aspektus: tai yra judėjimas ir mityba. Man net ir chemoterapijos metu sakė „judėk!“. Tad kai tik pasibaigė chemoterapija, šiek tiek atsigavau, susiradau sporto trenerį bei dietologą“.
Dainininkas atskleidė, kad praėjus pusei metų nuo chemoterapijos pabaigos suprato, kad jo fizinė būklė jau yra geresnė negu buvo iki atsirandant ligai.
„Tai yra darbas su savo kūnu: ėjimas, bėgimas, pritūpimai, atsispaudimai. Nereikia persistengti, bet vis tiek reikia judėti, negalima leisti raumenims atrofuotis, organizmui nusilpti. Kai prasidėjo karantinas, nuvykti į sporto salę nebuvo galima, tad pradėjau bėgioti,“ – apie atrastą fizinę veiklą pasakojo atlikėjas S. Savickis-Stano.
Viena iš labai svarbių imuninės sistemos dalių yra žarnynas, kuriame gyvena blogosios ir gerosios bakterijos, dar vadinamos probiotikais, kurių patariama vartoti kartu su prebiotikais, pavyzdžiui, inulinu ar polifenolių gausiais produktais.
Jungtinės karalystės Kembridžo universiteto mokslininkai sukūrė probiotikus, kurių sudėtyje yra net 10 milijardų kolonijas sudarančių vienetų iš penkių Lactobacillus probiotinių bakterijų štamų, prebiotiko inulino ir vitamino D. Šie probiotikai pernai buvo pasirinkti Jungtinės Karalystės nacionaliniam mitybos intervencijos Phyto-V Yourgut tyrimui, kuriuo buvo nustatyta preparato nauda sergantiems ar jau persirgusiems COVID-19, patyrusiems onkologinius ar kitokius susirgimus.
Laidoje gydytoja Ugnė Ringelevičiūtė pasakojo, kad siaučianti koronaviruso infekcija onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams yra labai pavojinga, nes po intensyvaus gydymo pacientų imuninė sistema yra labai nusilpusi. Taip pat ji dalijosi patarimais, ką reikėtų daryti visiems žmonėms, norintiems palaikyti sveiką imunitetą.
„Daržovėse ir vaisiuose yra gausu antioksidantų, kurie gali padėti palaikyti normalią imuninės sistemos funkciją. Juose gausu antioksidantų, kurie padeda išvengti streso ląstelėse ir tuo – onkologinių ligų“, – kalbėjo gydytoja.
Vieni iš efektyviausių antioksidantų yra polifenoliai, esantys tam tikrose įvairiaspalvėse daržovėse, vaisiuose, uogose, prieskoniuose bei arbatžolėse. Jų svarbą pirmąkart pasaulyje patikimai įrodė žymaus Kembridžo universiteto profesoriaus onkologo Robert Thomas vadovaujami mokslininkai.
Kartu su gydytojais onkologais bendradarbiaudami su Kembridžo universitetu, Nacionaliniu vėžio tyrimų tinklu ir Nacionaliniu vėžio tyrimų institutu, jie atliko nacionalinį dvigubai aklą II fazės Pomi-T klinikinį tyrimą, kuriuo įrodė, kad tinkamai suderinti skirtingų augalų polifenoliai, koncentruoti vienoje kapsulėje, slopina ne tik vėžio žymenų augimą, bet ir patį vėžį.
Tokios kapsulės iš keturių polifenolių gausių visadalių produktų: granatų vaisių su žieve ir sėklomis, brokolių žiedynų ir žiedkočių, žaliosios arbatos ekstrakto ir ciberžolių šakniastiebių. Jos buvo specialiai sukurtos klinikiniam tyrimui ir dabar padeda su onkologinėmis ligomis susiduriantiems žmonėms.
Kaip Stano pažabojo klastingą ligą, ar įmanoma jos išvengti ir ką reikėtų daryti norint stiprinti imuninę sistemą – visa tai jau šį sekmadienį, 12 valandą medicinos aktualijų ir sveikatos laidoje „Sveikas rytojus“!
„Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją!
