„Seniau jaučiau odontologams baimę. Kaip ir daugelis, turėjau problemų su dantimis, skausmingi buvo jų sprendimai, tad vizitai pas dantistą keldavo neigiamas emocijas. Tačiau genetiškai mano dantys yra pakankamai sveiki, turiu nuo mažens išugdytus gerus dantų priežiūros įpročius. Profilaktikai dantų priežiūra yra labai svarbi“, – pasakojo G.Žemaitė.
TV laidų vedėja G.Žemaitė atskleidė, kad jai svarbi ir dantų sveikata, ir estetika, todėl prieš kurį laiką ji ryžosi estetiniam dantų plombavimui.
Šiuolaikinėje odontologijoje naudojamomis medžiagomis galima atkurti prigimtinio danties formą ir spalvą. Tai leidžia itin sparčiai vystytis estetiniam plombavimui ir pacientams sukurti tobulesnę šypseną nei buvo prigimtinė.
„Ne paslaptis, kad aš esu pasidariusi viršutinių dantų estetinį plombavimą. Tai buvo labiau dėl estetinių priežasčių. Metus laiko esu nešiojusi breketus, bet mano situacija nebuvo labai sudėtinga. Norėjau turėti platesnį dantų lanką, kad dantys būtų ilgesni, nes per laiką jie buvo šiek tiek nusidėvėję. Teko atkurti dantų ilgius, tad tam aš rinkausi būtent estetinį plombavimą.
Ir, žinoma, norėjau kad dantys būtų gražūs ir balti“, – šypsodamasi pasakojo Gerda.
Estetinio plombavimo procedūros metu odontologo kėdėje teko praleisti nemažai laiko, tačiau garsi moteris pasakojo, kad procedūros metu nejautė visiškai jokio diskomforto.
„Praktiškai buvau užsnūdus, tikrai visiškai neskausminga procedūra. Labai rekomenduoju visiems, norintiems turėti gražią, baltą šypseną. Juk visi tokios norime“, – kalbėjo G.Žemaitė.
Visiems puikiai žinoma, kad per gyvenimą žmogui dantys keičiasi du kartus. Iš pradžių atsiranda 20 pieninių, o vėliau – 32 nuolatiniai dantys.
Vadinti pirmuosius dantis „pieniniais“ sugalvojo Hipokratas, mat jis buvo įsitikinęs, kad pirmieji vaiko dantukai formuojasi būtent iš pieno. Ši hipotezė, žinoma, seniai paneigta. Tačiau, norint išsaugoti sveikus dantis, jais patariama rūpintis nuo pat mažens.
„Įprotį valytis dantis sūnui formuojame nuo pat mažens. Dar kai buvo visai mažiukas, pasiėmusi medžiagos gabalėlį valydavau dantenas, kad būtų švari burnos ertmė. O kai išdygo pirmasis dantukas, jį valėme nuolatos“, – dalinosi G.Žemaitė.
Garsi moteris pasakojo, kad labai svarbu suformuoti teisingus dantų valymo įpročius nuo pat mažens bei atviravo, jog sūnus tai daro su malonumu ir dantis valyti jam labai patinka.
„Nors sūnus labai nori pats tai daryti ir moka dantukus valyti pakankamai taisyklingai, bet aš vis tiek dar paimu ir pervalau. Noriu būti tikra, kad išvalyti visi kampučiai. Norint turėti sveikus dantis, nėra kito pasirinkimo – būtina juos atidžiai prižiūrėti“, – kalbėjo Gerda.
„Fi Clinica“ bendrosios praktikos gydytoja odontologė Aistė Jokubaitienė laidoje atkreipė dėmesį, kad viena dažniausių priežasčių, kuri pacientus atveda pas gydytoją, yra skausmas.
„Skausmas yra pažengusio ėduonies požymis. Pirmosios stadijos ėduonis dažniausiai yra aptinkamas profilaktinės apžiūros metu, jis neturi jokių simptomų. Iš pradžių ant emalio susidaro balta dėmė, kuri vėliau tamsėja, o ilgainiui yra pažeidžiami gilesni danties audiniai. Tuomet pasireiškia skausmas, būtina kuo skubiau kreiptis pas gydytoją odontologą“, – kalbėjo A.Jokubaitienė.
Siekiant apsaugoti dantis nuo tolimesnių pažeidimų, jie yra gydomi ir plombuojami. Beje, reikia žinoti, kad plombos netarnauja visą gyvenimą, ypač, jei jos yra senesnės kartos.
Nepakeitus pažeistos plombos, po ja gali vystytis vadinamasis antrinis kariesas. Dantis gali įtrūkti ar net nulūžti. Tokiu atveju gydymas gali būti sudėtingesnis ir brangesnis.
„Šiuolaikinės plombos turi minimalų traukimosi koeficientą, todėl antrinio karieso tikimybė yra minimali. Naujos kartos, šviesoje kintančios kompozitinės plombos savo spalva, blizgesiu, skaidrumu, atsparumu nusidėvėjimui yra labai artimos natūraliems dantų audiniams. Taip galime pasiekti ne tik estetinius, bet ir puikius funkcinius rezultatus“, – pasakojo odontologė.
Odontologijos mokslas gana sparčiai ieško alternatyvių būdų, kaip atkurti, o, galbūt, net ir užauginti naujus dantis. Gydytoja A. Jokubaitienė pasakojo atidžiai stebinti mokslo naujoves, kurios, tikimasi, bus taikomos netolimoje ateityje.
„Realiausia prognozė yra, kad dantis bus išauginamas iš paciento paimtų kamieninių ląstelių. Proceso metu ląstelės yra kruopščiai kultivuojamos laboratorijoje, tuomet laukiama kelias savaites, kol susidarys dantų ląstelių kolonija, kurią bus galima įsodinti, padarius nedidelį pjūvį dantenose. Taip per kelis mėnesius susiformuos naujas dantis. Ši naujovė jau yra išbandyta su pelėmis, šeškais, tačiau, dar reikia papildomų tyrimų, kad tai būtų taikoma ir žmonėms“, – pasakojo specialistė.
Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8!
