Jauniausias TV laidų vedėjas A. Grinius – apie kuriozus darbe ir norą sekti V. Mačiulio pėdomis

Jauniausias Lietuvoje TV laidų vedėjas Adomas Grinius (24 m., LNK „Sporto žinios“) žavisi „Krepšinio pasaulyje“ („Lietuvos ryto“ TV) vedėjo Vido Mačiulio (76 m.) energija ir svajoja kada nors taip pat turėti savo autorinę laidą.

A.Grinius (dešinėje) žavisi V.Mačiulio energija.<br>D.Umbraso ir asmeninio achyvo nuotr.
A.Grinius (dešinėje) žavisi V.Mačiulio energija.<br>D.Umbraso ir asmeninio achyvo nuotr.
Š.Jasikevičius ir V.Mačiulis.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
Š.Jasikevičius ir V.Mačiulis.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
V.Mačiulis ir A.Sabonis 1987 m.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
V.Mačiulis ir A.Sabonis 1987 m.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
Vidas Mačiulis ir Marius Grigonis.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
Vidas Mačiulis ir Marius Grigonis.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
V.Mačiulis. <br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
V.Mačiulis. <br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
V.Mačiulis „Žalgirio“ arenoje 2021 m.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
V.Mačiulis „Žalgirio“ arenoje 2021 m.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
V.Mačiulis.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
V.Mačiulis.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
V.Mačiulis 1994 m.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
V.Mačiulis 1994 m.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
Vidas Mačiulis ir ir Kazys Maksvytis.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
Vidas Mačiulis ir ir Kazys Maksvytis.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
V.Mačiulis ir E.Ulanovas 2022 m.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
V.Mačiulis ir E.Ulanovas 2022 m.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
V.Mačiulis 1982 m.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
V.Mačiulis 1982 m.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
V.Mačiulis 1971 m.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
V.Mačiulis 1971 m.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
D.Umbraso nuotr.
D.Umbraso nuotr.
A.Grinius: „Akivaizdu, kad savo darbe esu dar naujokas.“<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
A.Grinius: „Akivaizdu, kad savo darbe esu dar naujokas.“<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nuotr. iš asmeninio archyvo
A.Grinius yra žaidęs futbolą.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
A.Grinius yra žaidęs futbolą.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Daugiau nuotraukų (22)

Lrytas.lt

Mar 6, 2022, 5:30 PM, atnaujinta Mar 6, 2022, 5:46 PM

Žurnalistas A.Grinius sakė neįsivaizduojąs, kad sulaukęs kolegos V.Mačiulio metų tebevestų laidas. „Juk tai labai dinamiškas darbas“, – sakė jis.

O V.Mačiulis juokėsi, kad 30 metų gyvuojanti jo laida nutrūks tik jam palikus šį pasaulį.

Debiutas – Kauno sporto halėje

Jau 54 metus televizijoje dirbantis V.Mačiulis, išgirdęs, kad jis – vyriausias TV laidų vedėjas, negalėjo atsistebėti: „Tikrai? Nesijaučiu toks.“

Nuo vaikystės krepšiniu besidominčio V.Mačiulio darbas televizijoje buvo susijęs su aktualijomis, bet viskas pasikeitė 1979 metais.

Tada žurnalistas sugalvojo Kauno sporto halėje rengti vietines radijo laidas – ryte prieš rungtynes jis kalbino sportininkus, o per rungtynių pertrauką įrašą transliuodavo visai Halei.

„Tuo metu žiniasklaidoje sportui būdavo skiriama itin nedaug dėmesio – parodydavo rungtynes, ir viskas, – prisiminė V.Mačiulis. – O „Žalgiris“ turėjo pasistengti, kad išliktų aukščiausiojoje Sovietų Sąjungos lygoje, ir būtinai iškovoti antrąją vietą.

Svarsčiau, kaip jiems padėti? Taip ir sugalvojau „Time Out“ laidas, kurios turėjo įkvėpti krepšininkus laimėti. Ir ką manote – jie laimėjo!“

Po sėkmingo debiuto „Time Out“ Halės eteryje liko dar dešimtmečiui, o šių laidų vedėjas buvo vadinamas šeštuoju komandos žaidėju.

Kai Lietuvoje prasidėjo atgimimas, V.Mačiulis darbavosi LRT televizijos (tuomet ji vadinosi Lietuvos televizija) Kauno skyriuje – rengdavo reportažus ir vesdavo pokalbių laidą „Sekmadienio rytmetys“.

1991 metų sausio 13-ąją patyręs žurnalistas TV eteryje įvykius komentavo net 11 valandų. Jis tapo ilgiausiai tiesioginiame eteryje dirbusiu žurnalistu Lietuvos istorijoje.

Lietuvai iškovojus nepriklausomybę televizija pasikeitė, žurnalistams norėjosi kurti kuo daugiau lietuviškų laidų, mažinti rusiškų programų.

„Pasiūliau laidą apie krepšinį, – prisiminė V.Mačiulis – 1992 m. sausio 8 d. Ispanijoje vyko Žvaigždžių diena su Arvydu Saboniu. Krepšininkai į Lietuvą grįžo sausio 11 d., iškart atvažiavo į studiją, pasikalbėjome. Tai ir buvo pirmoji „Krepšinio pasaulyje“ laida.“

Laidos pavadinimą Vidas pasiskolino iš kolegos Arūno Pakulos, kuris išleido keletą žurnalų „Krepšinio pasaulis“.

Kai žurnalo leidyba buvo nutraukta, V.Mačiulis, atsiklausęs A.Pakulos, perėmė pavadinimą ir pakeitė antro žodžio linksnį.

Daugybę metų „Krepšinio pasaulyje“ buvo rodoma Lietuvos televizijos eteryje. Kai šios televizijos Kauno studija buvo uždaryta, V.Mačiulis susirinko savo įrašus ir išėjo į kitas televizijas.

„Prieš šešerius metus jau ketinau baigti laidą, bet „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas pakvietė į „Lietuvos ryto“ televiziją, tad rengiu ir vedu ją toliau“, – pasitenkinimo neslėpė žurnalistas.

Unikalia atmintimi pasigirti galintis V.Mačiulis be stabtelėjimo vardija prieš kelis dešimtmečius žaidusius krepšininkus ir rungtynių rezultatus.

Jis puikiai žino daugelio krepšininkų biografijas, daugelio dabartinių krepšinio žvaigždžių karjerą stebi nuo jų pirmųjų žingsnių aikštelėje.

Paklaustas, kurie krepšinio korifėjai labiausiai įsiminė, V.Mačiulis sakė, kad vardinti būtų nesąžininga, nes visų paminėti nepavyks.

„Aišku, labiausiai prisimenu savo bendraamžių kartą, – sakė jis. – Nebūdavo taip, kad kas nors atsisakytų man duoti interviu. O dabar nėra lengva.

Žinoma, žmonės išpuiksta. Suprantu ir krepšininkus – visi puola, visi nori išskirtinio interviu, o klausimai – tie patys.“

Laidų vedėjas sakė pastebėjęs, kad anų laikų ir dabartiniai krepšininkai skiriasi kaip diena ir naktis, ypač jų požiūris į sportą.

„Rengdamas ilgą interviu su Arvydu Saboniu pasakiau, kad jie labai pažeisdavo sportinį režimą. O jis paklausė: „Ar mes po to pralaimėdavom?“

Ne, nepralaimėdavo, bet kartais dingusių reikėdavo ieškoti dvi ar tris paras. Tačiau jie išpirkdami šitą kaltę dantimis ir nagais kovodavo ir laimėdavo.

Dabar visai kitas jaunimo požiūris. Jie – profesionalai, žino – jei blogai žais, pakvies kitą, negaus pinigų.

Jei anų laikų krepšininkai būtų tiek treniravęsi kiek dabartiniai, būtų turėję tokias sąlygas, nežinia, kuo būtume tapę“, – svarstė patyręs krepšinio žurnalistas.

Spalvingas pažintis lydėjo ir įvairiausi kuriozai. V.Mačiuliui labiausiai įsiminė nepavykęs interviu su Slovėnijos prezidentu.

„Prieš krepšinio rungtynes Liublianoje vietinis lietuvis vedžiojo mane po miestą, aš rengiau reportažą.

Staiga pamatėme Slovėnijos prezidentą. Aš spustelėjau filmavimo kameros įrašymo mygtuką ir nubėgau prie jo paprašyti interviu.

Jis maloniai sutiko, labai gražiai apie Lietuvą ir krepšinį pakalbėjo, o po pokalbio pamačiau, kad bebėgdamas netyčia išjungiau filmavimo kamerą ir interviu neįsirašė“, – nepavykusį interviu juokdamasis prisiminė žurnalistas.

Eteryje jau pasirodė daugiau nei 1200 laidų „Krepšinio pasaulyje“. Dabar jų rengėjas daugiau dėmesio skiria archyvinei medžiagai, nes rungtynių rezultatus kiekvienas gali rasti internete.

„Jėgų ir idėjų aš turiu. Dabar baigiu skaitmeninti archyvą, – pasakojo V.Mačiulis. – Aš šią laidą sugalvojau, aš ją sukūriau, 30 metų vedu. Kai mirsiu, mirs ir ji. O iki tol dirbsiu kaip dirbęs.“

Neseniai žurnalistas sutiko su vienos leidyklos siūlymu išleisti apie jį knygą, tad laukia daug darbų.

„Neturiu laisvų nei šeštadienių, nei sekmadienių – privalau visas rungtynes pažiūrėti, po archyvus kuistis. O dabar dar ir į feisbuką pradėjau rašyti, – darbus vardijo vyriausias Lietuvos TV laidų vedėjas. – Jei nereikėtų miegoti, su malonumu 24 valandas per parą dirbčiau, nes darbas man yra ir pomėgis.

Esu pats laimingiausias žmogus dėl to, kad likimas mane atvedė į žurnalistiką ir televizijos eterį.“

Karjeros šuolis – per vienus metus

Vos prieš mėnesį 24-ąjį gimtadienį atšventęs A.Grinius gali pasigirti įspūdinga karjera.

Vyras yra rašęs straipsnius, vedęs radijo laidas, o prieš pusmetį tapo vienu iš LNK „Sporto žinių“ vedėjų.

„Būti žurnalistu svajojau jau dešimtoje klasėje. Tiesą sakant, net neturėjau varianto B, nežinojau, kokią specialybę būčiau rinkęsis, jeigu nebūčiau įstojęs į žurnalistiką“, – sakė vilnietis A.Grinius, žurnalistikos mokslus krimtęs Vilniaus universitete.

Energijos ir iškalbos nestokojantis vaikinas jau pirmame kurse susirado darbą, kuris padėjo suprasti, ko jis tikrai nenori daryti ateityje.

„Būdamas 19 metų įsidarbinau naujienų agentūroje ELTA ir pradėjau rašyti politikos ir verslo temomis, – karjeros pradžią prisiminė A.Grinius. – Čia sužinojau, ko negaliu daryti. Sukaupiau daug patirties, bet supratau, kad verslo ir politikos apžvalgininku tikrai nebūsiu.“

Vėliau žurnalistas pradėjo darbuotis portale tv3.lt, kur rašė eismo saugumo temomis. Kai toje pačioje darbovietėje atsirado sporto žurnalisto vieta, jis paprašė pervesti į sporto skyrių.

„Jau kitą dieną darbavausi sporto skyriuje. Iš karto pajutau, kad tai – mano tema, – pasakojo žurnalistas. – Prisimenu, kaip reikėjo aprašyti Lietuvos ir Kroatijos krepšinio rungtynes. Jaučiausi kaip pasaulio valdovas, nes galėjau pranešti, kaip baigėsi susitikimas.“

Besidarbuodamas naujienų portale A.Grinius gavo progą išbandyti save ir radijo eteryje – kolegės paskatintas stotyje „Power Hit Radio“ pradėjo vesti sekmadieninę laidą apie NBA. Tiesa, jos transliacijos baigėsi prasidėjus koronaviruso pandemijai.

Adomas grįžo į eterį su autorine vakarine laisvalaikio laida, kuri vėliau buvo perkelta į rytą. Vaikinas savo darbu buvo visiškai patenkintas.

„Faktiškai per metus padariau karjerą nuo pirmo straipsnio apie krepšinį iki sporto žinių vedėjo, – pasitenkinimo neslėpė A.Grinius. – Pamenu, dirbau radijo eteryje, kai paskambino iš nepažįstamo telefono numerio ir pasiūlė: „Turime sporto žinių vedėjo vietą. Ar tave domintų?“

Greitai atsakiau, kad neturiu laiko ir perskambinsiu.

Tą akimirką pasirodė net neįdomu, nes buvau ką tik pradėjęs rimtai dirbti radijuje, norėjau tobulėti ten.

Bet po pusvalandžio pagalvojau: „Kodėl aš svarstau? Man ką tik pasiūlė vesti sporto žinias!“ Perskambinau ir paprašiau susitikti.

Paskambinau mamai, draugei ir važiuodamas į susitikimą jau žinojau, kad nepraleisiu savo šanso. Juk negali žinoti, kada dar kartą atsiras tokia galimybė.“

Adomas prisipažino, kad nežinojo, jog yra jauniausias laidų vedėjas Lietuvoje, bet džiaugiasi, kad tobulėti – dar visas gyvenimas prieš akis.

„Akivaizdu, kad savo darbe esu dar naujokas, neišvengiamai padarau klaidų, – atviravo laidų vedėjas. – Visi kolegos yra vyresni už mane ir turi daugiau patirties, todėl stengiuosi iš jų mokytis.

Antra vertus, manau, kad žiūrovams smagu matyti jauną žmogų, kuris akivaizdžiai dar mokosi, bet labai džiaugiasi tuo, ką daro.“

Jis neslėpė, kad darbe pastangų reikia nemažai, – turi nuolat sekti sporto įvykius ir domėtis ne tik mėgstamomis šakomis.

„Turiu išmokti naujų terminų, tokių kaip „trigubas akselis“. Tačiau net jeigu nedirbčiau sporto žinių vedėju, tuo domėčiausi“, – tikino A.Grinius.

Jis pats žaidė futbolą ir yra didelis šios sporto šakos gerbėjas – neseniai skrido į Milaną pažiūrėti futbolo rungtynių šio miesto stadione.

Išgirdęs, kad vyriausias laidų vedėjas Lietuvoje yra taip pat sporto žurnalistas V.Mačiulis, A.Grinius sakė, kad jį labai gerbia. „Neįsivaizduoju, kad aš, būdamas tokio amžiaus, dar darbuočiausi, nes tai labai dinamiškas darbas“, – prisipažino jis.

Paklaustas apie patirtus kuriozinius įvykius A.Grinius buvo atviras – pradėjęs dirbti politikos apžvalgininku nežinojo, kas yra koalicija ir opozicija. Tiesa, greitai išsiaiškino.

„O tą dieną, kai pasirašiau sutartį dėl darbo saugaus eismo rubrikoje, padariau avariją“, – kvatojosi Adomas.

Sporto žinių vedėjas žada ir toliau gilintis į sporto tematiką. O ateityje norėtų sekti V.Mačiulio pėdomis – vesti autorinę sporto laidą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.