Televizijos seriale su Volodymyru Zelenskiu – lietuviškas akcentas: sapne peiliu dūrė už lietuviškus numerius

„Štai tau už lietuviškus numerius!“ – Ukrainos prezidentui sušunka jo draugas ir smeigia peilį į pilvą. Tai – sapno scena iš ukrainiečių televizijos serialo „Tautos tarnas“ („Sluha narodu“).

Vasilijus Holoborodka (V.Zelenskis, kairėje) sapnavo, kad jį žudo draugai.<br>Kadras iš serialo
Vasilijus Holoborodka (V.Zelenskis, kairėje) sapnavo, kad jį žudo draugai.<br>Kadras iš serialo
Vasilijus Holoborodka (V.Zelenskis) sapnavo, kad jį žudo draugai.<br>Kadras iš serialo
Vasilijus Holoborodka (V.Zelenskis) sapnavo, kad jį žudo draugai.<br>Kadras iš serialo
V.Zelenskis seriale įkūnijo mokytoją, kuris buvo išrinktas Ukrainos prezidentu.<br>Kadras iš serialo
V.Zelenskis seriale įkūnijo mokytoją, kuris buvo išrinktas Ukrainos prezidentu.<br>Kadras iš serialo
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2022-06-08 18:09

Populiariame komedijiniame seriale „Tautos tarnas“, kuriame pagrindinį Ukrainos prezidento vaidmenį atliko tuomet dar tik būsimasis šios šalies vadovas Volodymyras Zelenskis, pirmoji antrojo sezono serija prasideda nuo scenos, kurioje galima įžvelgti Romos imperatoriaus Julijaus Cezario nužudymo parodiją.

Ši politinės satyros juosta šiuo metu rodoma „Netflix“ platformoje ir per TV3.

Keistu odiniu drabužiu ir garbanotų plaukų peruku pasipuošusio Ukrainos prezidento Vasilijaus Holoborodkos artimiausi draugai šešis kartus duria jam į pilvą.

Sušukęs „Ir tu!“ („Ir tu, Brutai“ – Julijaus Cezario paskutiniai žodžiai) herojus krinta pasruvęs krauju.

Prieš kiekvieną dūrį išvardijama, už ką smeigiamas peilis: už gėdą, už dolerį po 30 centų, už Lvovo šiukšles, už blogus kelius, už komunalinių mokesčių tarifus ir už lietuviškus numerius.

Netrukus V.Zelenskio vaidinamas Ukrainos prezidentas atsibunda. Pasirodo, tai buvo blogas sapnas. „Kliedesiai“, – purto galvą Vasilijus Holoborodka.

Kuo tie lietuviški numeriai tokie svarbūs, kad dėl jų net sapne reikia smeigti peilį imperatoriui?

Valstybės valdomos įmonės „Regitra“, tvarkančios Lietuvos kelių transporto priemonių ir vairuotojų registrą, atstovė Emilija Bardauskienė „TV antenai“ aiškino, kad ši situacija greičiausiai susijusi su Ukrainoje taikomais muito mokesčiais iš Europos Sąjungos įvežamiems automobiliams.

„Mūsų žiniomis, 2017 metais, kai buvo kuriamas šis serialas, jie buvo ganėtinai dideli (muitais buvo siekiama palaikyti Ukrainos automobilių gamintojus. – Red.). Dėl to Ukrainoje vėliau net buvo kilęs protestas, – pasakojo E.Bardauskienė. – Tai lėmė, kad dalis ukrainiečių ieškojo būdų, kaip nemokėti šio mokesčio.

Pavyzdžiui, Lietuvoje įsigytus automobilius jie registruodavo Lietuvos gyventojo arba čia registruotos ukrainiečių įmonės vardu, t.y. juos nurodydavo kaip valdytoją, o save – tik kaip savininką.

Tokiu būdu įsigytą automobilį į Ukrainą įveždavo su lietuviškais numeriais, jo neišregistravę. Tokia situacija buvo ne tik su Lietuvos, bet ir kitų ES šalių valstybiniais numerio ženklais.

Ši situacija buvo sprendžiama keliais būdais. Buvo priimti taisyklių pakeitimai, pagal kuriuos transporto priemonės registracijos liudijime nebūtų įrašomi automobilio savininko duomenys, jei jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ar registruotos buveinės adreso ES valstybėje.

Na, o lemiamas veiksnys greičiausiai buvo tai, kad, kiek mums žinoma, Ukrainoje buvo sumažinti muito mokesčiai.“

Šiuo metu Ukraina laikinai, kol vyksta karas, netaiko muito mokesčių į šalį įvežamoms transporto priemonėms.

Kodėl būtent lietuviški numeriai buvo tokie populiarūs Ukrainoje?

„TV antenos“ kalbintas muitinės brokeris Romanas Degtiariovas paaiškino, kad būtent Lietuvoje ukrainiečiams buvo pigiausia ir paprasčiausia atidaryti savo įmonę. Be to, nebuvo kalbos barjero.

Šios įmonės nebuvo tikrinamos. Niekam nerūpėjo, kad vos dieną ar dvi dirbanti įmonė, turinti tik vieną darbuotoją, įregistruodavo tūkstantį automobilių. O tūkstantis automobilių po tūkstantį eurų – tai jau milijonas!

Ukrainiečiai Lietuvoje lengvai pirkdavo įmonę ir registruodavo jos vardu po tūkstantį ir daugiau automobilių. Tokį automobilį vairuojantis žmogus prie Ukrainos sienos pranešdavo, kad važiuoja į komandiruotę.

Kai kuriose Ukrainos srityse net trečdalis automobilių būdavo užregistruoti Lietuvoje.

Kaip elgėsi Ukrainos policija? Tai baudė, tai leido, tai vėl baudė.

2017-ųjų pradžioje buvo įvestas lengvatinis automobilių muito mokestis, tai tęsėsi vos du mėnesius. Vis dėlto muito mokestis buvo ne toks ir lengvatinis – jis buvo sumažintas nuo trijų tūkstančių eurų iki pusantro tūkstančio.

Kai į valdžią atėjo V.Zelenskis, buvo duotas nurodymas gudrybių besigriebiančių žmonių nebepersekioti. Juk jie taip elgdavosi dėl to, kad neturėjo pinigų muito mokesčiams susimokėti. O kartais muito mokestis buvo didesnis už automobilio kainą.

Pernai įsigaliojo įstatymas dėl lengvatinio muito mokesčio. Jis galiojo nuo gegužės iki lapkričio. Vidutiniškai muitas už automobilį sumažėjo iki tūkstančio eurų. Toks mokestis buvo pritaikytas dviem trečdaliams automobilių. Ši lengvata galiojo automobiliams, kurie į Ukrainą buvo įvežti iki 2020-ųjų pabaigos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.