Marijai Jogminei vos 21-eri, tačiau jauna moteris jau turi nemažai patirties. Mergina kuria autorinę laidą viename didžiausių šalies krepšinio portalų, yra laisvai samdomas modelis, profesionali dainininkė.
„Viskas, ką darau, man yra tarsi laisvalaikis – mėgaujuosi savo darbais. Pasiruošimas interviu man teikia džiaugsmo. Mėgstu gilintis į žmogų, skaityti jo kūno kalbą ir bandyti suprasti, kodėl jis yra toks, koks yra“, – sakė Marija.
Jei nereta atrankos dalyvė prieš kamerą susijaudindavo ir pasimesdavo, M. Jogminei toks variantas tiesiog neegzistuoja.
Susiję straipsniai
„Aš studijuoju žurnalistiką, man prieš kameras kalbėti yra sava. Pasimetimas situacijoje man nėra tarp galimų variantų“, – kalbėjo mergina.
Pasitikėjimas savimi, savo įdirbiu ir talentais – ne vienintelės savybės, kurių, anot Marijos, reikia būsimai „KK2“ vedėjai.
„Visų pirma, reikia estetikos. Ne tik malonios išvaizdos, bet ir balso tembro, intonacijos, kalbos kultūros. Vedėjos kūno kalba taip pat svarbi – tiesi nugara, jokio rankų švaistymo. Svarbu mokėti improvizuoti, juk ne visada viskas įvyksta pagal scenarijų“, – vardijo M. Jogminė.
Paklausta, kokiais garsiais žmonėmis žavisi, „KK2“ atrankos finalininkė vieno neišskyrė – ją žavi atskiros savybės ir skirtingi pasiekimai.
„Man patinka Gabrielės Vilkickytės dainų tekstai, Davido Gogginso psichologinė ištvermė ir stiprybė, Karolio Tiškevičiaus gebėjimas prisitaikyti prie bet kokios situacijos ir tęsti komentavimą, Beyonces vokaliniai sugebėjimai“, – sakė Marija.
Studijuojanti, autorinę laidą kurianti, dainuojanti mergina sako, kad nei kiek nesijaudina dėl darbų gausos – „KK2“ vedėjos kėdė jai nei kiek netrukdytų.
„Visą gyvenimą nuo mažens užsiimu labai daug kuo. Mane tai veža, veiklų man dar trūksta. Labai mėgaujuosi tuo, ką darau. Juk yra posakis – jei dirbsi mylimą darbą, niekada nedirbsi. Taigi nesu dirbusi nė vienos dienos gyvenime!“ – šypsojosi ji.
Naujausioje „KK2“ – ambicingas Marijos Jogminės profesionalumas ir margos pasaulio ir Lietuvos naujienos. Žiūrėkite 19:30 tik per LNK ir LNK.LT.
