Verslininkė G. Adomaitytė-Jonikaitė patvirtina posakį – kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresniais. O išminties ir tvirtumo ji semiasi ne tik iš gyvenimiškų patirčių, bet ir iš jogos, moterų stovyklų.
„Vaikystėje biologinis tėtis manimi nesirūpino. Kitas, kuris augino, galiausiai irgi atsisakė. Aš labai norėjau savo šeimos, galvojau, kad tikrai nesiskirsiu ir padarysiu viską, kad išsaugočiau šeimą.
Norėjau, kad vyras būtų iš didelės šeimos, kad vaikai turėtų pusbrolius, pusseseres, kad visur keliautume, o vyras būtų panašus į mane, bendraujantis“, – laidoje pasakojo Gita.
L. Kalpokaitė – apie nejaukų momentą, kai jos scenoje nepažino žiūrovai: „Tai yra baisu“
Su vyru ji susipažino įdomiomis sąlygomis. Grįžusi iš kelionės, Gita peržiūrinėjo draugės vestuvių nuotraukas, kuriose pamatė savo būsimą vyrą.
„Pasakiau, kad norėčiau su juo susipažinti“, – šypsojosi ji.
Susiję straipsniai
Kartą, prieš vieną iš jų pasimatymų, Gita turėjo patraukti automobilį ir per neapdairumą jai pervažiavo koją. Tada, prieš susitinkant su būsimu vyru, jiedu turėjo užsukti į ligoninę.
„Jis buvo toks džentelmenas – pasiūlė susikeisti mašinomis, nes mano buvo mechaninė, o jo – automatinė. Ir daug geresnė. Man atrodė, kad čia – kažkas tokio. Tas ir pakerėjo, kad žmogus, nors ir mažai mane pažinojo, bet buvo labai rūpestingas. Gavau viską, ką susirašiau: nuostabų vyrą, uošvius, visi linksmi, bendraujantys, dirbantys, keliaujantys“, – teigė Gita.