„Patekau į televiziją, patekau netyčia, žinai. Patekau. Tada į radiją – irgi per chi chi cha cha“, – su šypsena prisimena Rolandas.
Jo karjera prasidėjo be plano, tačiau virto nuosekliu, kruopščiai lipdomu keliu, kuriame net ir pasiekus viršūnes lieka vienas jausmas – negana.
„Save aš baudžiu dėl to, kad nepakankamai gerai. Viskas visada nepakankamai gerai“, – sako jis ir atskleidžia tą vidinį variklį, kuris verčia daryti daugiau, lipti aukščiau, eiti toliau.
K. Ivanova – apie muštynes su N. Bunke, „aferistus“ statybininkus ir tai, kodėl neplanuoja vestuvių
Ši savikritika – ne iš ambicijų, o iš žmogiško ilgesio. Ilgesio žodžių, kurių taip ir neišgirdo iš tėvo, kurio neteko jaunystėje.
„Norisi visą laiką pagyrimo arba kažkokio tai pasakymo, patapšnojimo per petį, kad „sūnau, viskas jau super, tu jau šaunuolis esi“, – kalbėjo jis.
Susiję straipsniai
Ta nuolatinė būsena „dar nepakanka“ lydi Rolandą visą gyvenimą – tiek kasdienybėje, tiek profesijoje.
„Tai padaro, kad negana visada, žinai. Tu gavai kažkokį darbą – negana. Uždirbai kažkokią tokią algą, kad tu galėtum pasakyti: gaunu, va, jau virš tiek pinigų, kur jau turėtų būti gana. Bet – negana. Tu nori dar daugiau, dar stipriau. Turi dviratį – nori moco. Mocą turi – nori mašinos. Mašiną turi – nori sportinės. Turi sportinę – nori sraigtasparnio, lėktuvo, jachtos“ – pasakojo R. Mackevičius.
Ši logika persikelia ir į kūrybą
„Tada prasideda su pasiekimais. Turėjai radijo laidą – negana. Reikia televizijos laidos. Vienos – negana. Darom dvi. Dvi laidos eina, radijas eina. Spaudoj reikia būt. Būt spaudoj – nes kitaip niekur nesi. Ant viršelio – vieno, antro, trečio. Negana.
Su žmona – dviese. Su draugu. Taip dar nėra buvę – darom taip. Tada renginiai. Reikia daryt festą – niekas dar nedarė, reikia daryt festą. Tada „YouTube“ atsirado. Imam „YouTube“, darom „YouTube“. Viena laida, antra, trečia. Ir niekas nepasako: šaunuolis, viskas gerai, gana“, – apie slegiantį jausmą pasakojo Rolandas.
Tačiau šalia chaotiško kūrybinio gyvenimo Rolandas visada rėmėsi vienu žmogumi – savo žmona.
„Taip, pirma ir vienintelė moteris, kuriai aš pasipiršau ir su kuria esu iki šiol, ir nelabai planuoju ką keist. Tikiuosi, ji tai išgirs ir irgi neplanuos niekada.
Vyrui pats sudėtingiausias dalykas yra pripažinti, kad jis nori pirštis ir atiduoti savo likimą tik vienai moteriai“, – kalbėjo jis.
Ir nors daugeliui tai gali pasirodyti kaip savaime suprantamas žingsnis, jam tai buvo labai didelis momentas: „Man piršlybos buvo daug sunkiau negu visa kita paskui.“
Pokalbio pabaigoje Rolandas prisipažino – vis dar svarsto, kiek ilgai tęs savo viešą kelią. Abejonės lydi net tuos, kurie atrodo nepajudinami.
„Nu, viskas, manau, jau viskas baigsis, jau viskas užsidarys. Ir tiktai su ta mintim visą laiką viskas vėl sužydi, vėl subujoja, vėl ateina tas pavasaris“, – pasakojo R. Mackevičius.
Visą Arūno ir Rolando pokalbį tinklalaidėje „Akis į akį su Arūnu Valinsku“, kviečiame žiūrėti čia: