Sprendimą grįžti pagreitino Martyno mamos liga – moteriai prireikė kepenų transplantacijos.
„Gavau skambutį iš gydytojo: jeigu nebus persodintas organas, jai liko pusmetis. Ir tada supratau – viskas, reikia kažką daryti, praleisti kartu tą laiką“, – prisimena Martynas. Šeimos sugrįžimas motinai suteikė vilties ir stiprybės – prognozuotas pusmetis virto dvejais metais.
Šiandien, nors mamos nebėra, Papieviai dėkoja jai už svarbiausią palikimą – lietuviškai kalbančius anūkus.
„Dar Anglijoje Žygis jau mokėjo ir skaityti, ir rašyti lietuviškai. Grįžęs iškart ėjo į antrą klasę be jokių sunkumų“, – pasakoja Sigita. Visi trys vaikai greitai pritapo mokykloje, o šeima pasijuto laukiama. „Čia jie turi draugų, kiemą, kaimynus. To, ką duoda mažas miestelis, didmiestyje ar užsienyje nebūtume radę“, – sako Martynas.
Tačiau naują gyvenimą Lietuvoje reikėjo kurti nuo nulio. Martynas ir Sigita, Didžiojoje Britanijoje dirbę prestižiniuose restoranuose, viešbučiuose ir fabrikuose, gimtinėje nusprendė imtis to, kas jiems artima – maisto gamybos. Iš pradžių jų virtuvė tilpo viename kambarėlyje, tačiau vos per metus išaugo į nedidelį fabrikėlį, kuriame gaminama 18 rūšių rankų darbo pagardų: padažų, užtepėlių, prieskoninių aliejų.
„Patys maišom, pjaustom, verkiam nuo svogūnų, o paskui visa patalynė smirdi – bet tai mūsų darbas ir mūsų gyvenimas“, – juokiasi Sigita.
Nors pradžia buvo nelengva, Papieviai įsitikinę – verta buvo rizikuoti.
„Darbo – daug, o garantijų, kad pasiseks – jokių. Bet žinojom viena – norim būti Lietuvoje. Čia mūsų kalba, mūsų namai, mūsų žemė“, – sako Martynas.
Jie neslepia, kad grįžus į mažą miestelį kartais pritrūko emigracijoje įprasto anonimiškumo, bet čia atrado tai, ko visada ilgėjosi – bendruomeniškumą, santykį su kaimynais, ramybę ir tikrumą.
Nors emigracijoje šeima buvo pasiekusi finansinį stabilumą, Martynas pripažįsta – laimės ten nejautė. „Ten jautiesi tarsi laikinas svečias. Dirbi, uždirbi, bet nesijauti savas. O čia – kiekvienas pasisveikina, paklausia, kaip laikaisi. Čia mes – namie“, – sako jis.
Dabar jų kieme nuolat girdėti vaikų juokas, o šeimos namas virsta tikra jaukumo oaze. „Tai yra mūsų tėvynė, ir kaip ten bebūtų – vis tiek traukia. Čia mes turim erdvę, savą kalbą, sentimentus. To svetur niekada neturėsi“, – tvirtina Sigita.
„Noriu likti Lietuvoje“ – šį ketvirtadienio vakarą, 21 val., per LNK.