Sekmadienio rytą Vytaras tradiciškai pradėjo nuo savo mažos „meditacijos“ – kavos puodelio rankoje ir raminančio pasivaikščiojimo prie vištidės. Čia jis, kaip visada, leido mintims klajoti.
„Vis galvoju, kas yra miestietis kaime. Jei gaidys būtų aprengtas smokingu, tai atrodyt maždaug panašiai“, – juokėsi jis.
Po rytinių apmąstymų – laikas darbams. Vytaras pasirūpino naujaisiais fermos gyventojais – triušiais. Jis džiaugėsi, kad šie greitai pritapo prie ūkio ritmo, o ir rūpintis triušiais nėra sudėtinga, kadangi jie, kaip ir vištos, turi beveik tokį pat mitybos racioną.
Tiesa, šįkart į fermą atvyko ypatinga viešnia – etnologė Dalia, kuri Vytarui padėjo prisiliesti prie tradicinės lietuvių kultūros. Kartu jie ėmėsi vieno seniausių liaudies meno uždavinių – puošti kuparą. Vytaras neslėpė, kad liaudies menas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, bet iš tiesų reikalauja susikaupimo ir tikslumo.
„Kai pasižiūri į tą lietuvių liaudies meną – skrynias, ornamentus, tapybą – iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai paprasta... Bet kai pradedi piešti pats, tai čia yra iššūkis. Galvojau, bus žymiai paprasčiau“, – pripažino jis.
Savo kūrybos pagrindu Vytaras pasirinko autentišką Merkinės apylinkių ornamentą, atkurtą pagal etnografinius tyrimus. Šis motyvas ne tik papuošė jo kuparą, bet ir tapo simboliniu ryšiu su istorija, kurią verta išsaugoti. Tiesa, procesas ne tik pareikalavo kantrybės, bet privers ir nusišypsoti.
„Kantrybės reikia, kaip ir žvejyboje – nežmoniškos“, – sakė Vytaras, braukdamas dažų linijas ant medžio.
Be to, laidoje žiūrovai sužinojo dar vieną svarbią naujieną – ilgai lauktos sodybos statybos pagaliau įsibėgėjo. Vytaras neslėpė palengvėjimo: „Man smagiausia, kad statybos galiausiai prasidėjo, nes šis namas savo tuščiais langais į mane žiūrėjo kaip priekaištas į sąžinę. Baigsiu šias statybas ir daugiau viskas. Net remontų nedarysiu. Taškas“.
Tiesa, jau vėliau V. Razevičius ir pats nusijuoks – ar tai tikrai įmanoma?
Laida „Vytaro ferma“ – sekmadieniais, 17.30 val. per TV3!