Vytaras dieną pradėjo nuo darbų vynuogyne – vietoje, kuri jam primena vasaros šilumą ir atokvėpį. Čia jis viską stengiasi daryti atsakingai, išlaikydamas gamtos ritmą ir darną. Juk, kaip pats ne kartą yra pabrėžęs, gyvenimas kaime moko kantrybės ir pagarbos gamtai.
Tiesa, šįkart ramybė buvo greitai išsklaidyta. Į sodybą atklydę netikėti „svečiai“ priminė, kad rudenį arčiau žmogaus traukiasi ne tik katės, bet ir pelės.
„Ruduo. Žmogus arčiau ugnies, o pelės – arčiau žmogaus. Galima tik pajuokauti“, – sakė Vytaras.
O jau netrukus paaiškėjo, kad šie mažieji sodybos gyventojai per elektros įvadą rado kelią ir į rūsį. Šį kartą V. Radzevičius ieškojo būdų, kaip joms užkirsti kelią, tačiau, kaip visada, visa tai darė su jam būdingu humoru. Na, o kaip jam sekėsi, pamatysite šio sekmadienio laidoje.
Taip pat Vytaras leidosi į pažintį su biodinaminio ūkininkavimo principais.
„Važiavau beveik du šimtus kilometrų nuo savo ūkelio, kurį kartais irgi galiu pavadinti biodinaminiu. Dabar atvažiavau į labai rimtą biodinaminį ūkį“, – pasakojo jis.
Laidoje aptariama, ką iš tiesų reiškia žodis „biodinaminis“ – terminas, kurį dažnai vartoja tiek žiniasklaida, tiek patys ūkininkai, tačiau jo esmė ne visada suprantama iki galo.
Žinoma, šioje kelionėje Vytaras sužinojo, kaip galima ūkininkauti visiškai be chemijos, remiantis tik gamtos jėgomis ir išmintimi.
„Visas pasakojimas, kurį išgirdau, man įrodė, jog galima ir taip ūkininkauti – būtent be jokios chemijos, naudojant gamtos jėgas, žinias iš gamtos... Ir tai – labai įdomu“, – sakė Vytaras, dalydamasis įspūdžiais.
Tiesa, šiame ūkyje Vytaras susitiko ir su išskirtiniais gyvūnais – hailendais, garsėjančiais savo įspūdingais ragais ir ilgu, vėjo ir lietaus nebijančiu kailiu. Šie iš Škotijos kilę galvijai atrodo tarsi iš pasakos – ramūs, orūs ir itin fotogeniški.
Vytaras šypsojosi, stebėdamas jų išvaizdą ir elgesį: „Laisve, pažiūrėk, aš tikrai žinau, ko mums reikia. Šukuosenos tvarkingos, ramios, ragai geri... Žodžiu, vieni privalumai.“