Paaiškėjo, kad kviestinė vakaro generolė – nuostabi ir klausytojų mylima atlikėja Gabrielė Vilkickytė. Ji prisijungė prie nuolatinių chorų vertintojų – Ingos Jankauskaitės ir Vytauto Lukočiaus.
Pirmoji šou dalis dalyviams nebuvo itin sėkminga. Generolai chorams negailėjo kritikos – jie gavo iššūkį atlikti kūrinį be savo generolų, tik akompanuojant fortepijonu.
Socialiniuose tinkluose Inga Jankauskaitė sulaukė piktų komentarų, kad tendencingai giria Kauno „Rubininį“ chorą. Bet tokiems komentatoriams ji turėjo ką pasakyti – pabrėžė kauniečių įdirbį.
V. Mičiulienė – apie laimės nenešusį Stefutės vaidmenį, kitokią save ir netikėtą šio interviu priežastį
„Daina tėra inspiracija. Toliau – ką jūs padarot su jos kulminacijomis, bangomis, struktūra, augimu ir visa vidine dramaturgija. Čia jau yra jūsų nuopelnas ir tik jūsų.
Ar tai sugalvojat jūs, ar turit pagalbą – man visiškai nesvarbu. Nes aš matau rezultatą, kuris kiekvieną kartą nurauna stogą. Kiekvieną kartą – nėra buvę kitaip. Vadinasi, tai nėra joks atsitiktinumas, o juodas, išmoningas darbas. Didžiausia pagarba“, – žavėjosi ir argumentus vardijo Inga.
Susiję straipsniai
Vytautas kitai laidai iš kauniečių užsiprašė „Mėnulio eisenos“, bet choristė Vaiva Venslovienė ją atliko čia pat, nedelsdama. Ir dar dainuodama!
„Jums kursus reikia pradėti vesti! Amerikonai čia turi atvažiuoti pas jus žiūrėti, kaip reikia dirbti!“ – Kauno „Rubininiam“ chorui sakė Vytautas, pabrėžęs, kad čia yra aukščiausias lygis.
„Kokios mergos! Wow. Ir toks geras pavyzdys, kad seksualinė energija tiesiog eina kiaurai. Ne per rūbus, ne per makiažą, bet per tai, kaip jūs vaikštot, kaip dainuojat, kaip tikit, kaip nešat save. Buvo gera žiūrėti. Taip nebanaliai, taip skoningai“, – aikčiojo Gabrielė.
Jau kai atrodė, kad už kauniečius niekas nepasirodys geriau, alytiškiai metė kozirį. Dzūkiškai atliko sentimentalią lietuvišką dainą, pasipuošę tautiniais kostiumais.
„Labai gera matyti jūsų šlapias akis ir kuo dažniau linkiu, kad gyvenimas jus pačius stebintų. Ir tuo pačiu gražu, kaip viename projekte tokie kontrastingi pasirodymai gali tilpti – rasti sau vietą ir žiūrovą. Tai labai sveikinu, tikrai gražus pasirodymas“, – alytiškius gyrė Gabrielė.
„Aš gaudžiau šiurpą po šiurpo ir jeigu už kiekvieną šiurpą, prabėgusį mano kūnu, jūs gausite po skambutį, aš rami dėl jūsų likimo“, – antrino Inga.
„Pabaigoj žiūriu: kas čia? Kažkas atšildė mano akis, kažkas nuvarvėjo. Pravirkdėt, rupūžiokai. Akmenį pravirkdėt“, – ašarotomis akimis kalbėjo Vytautas.
O kuo po pritrenkiančių Kauno ir Alytaus pasirodymų galėjo nustebinti Panevėžys? Gabrielė prisiminė, kad Panevėžio „Purpurinio“ choro kapitonas Justas jai pasirodė kažkur matytas.
„Aš žiūriu į tave, Justai, ir galvoju: gali būti, kad mes paskutinį kartą matėmės, kai tu buvai padavėjas Anykščiuose? Ir aš valgiau kažkokį antienos kepsnį?“ – Justo paklausė Gabrielė. Pastarasis patikino, kad tikrai taip, ir dar pridūrė, kad per jį Gabrielė vos nepavėlavo į koncertą, nes patiekalas buvo ilgai ruošiamas.
„Ir aš galvoju – tada ir aš pati buvau savo kelio pradžioje, o tu gal tik ieškojai savo kelio. Padavėjo darbas toks apie ieškojimą, man atrodo. Ir dabar taip žavėjausi tavimi“, – Justu gerėjosi Gabrielė.
Tačiau panevėžiečių pasirodyme jai trūko subtilumo – juos lygino su komerciniu šou.
„Man tai žiauriai patiko, o labiausiai patiko, kad uždainavo kapitonas“, – Panevėžio „Purpurinį“ chorą gyrė Vytautas.
Bet Inga buvo negailestinga: „Rimtai, šita daina, rimtai?“ Nusivylusi ji rėžė: „Jūs tikrai galite geriau.“ Po virtinės neigiamų komentarų užbaigė: „Myliu jus, prašau, balsuokite už Panevėžį“. Kiek ji pati skyrė balų Panevėžiui?
Viską sužinosite šį sekmadienio vakarą 19:30 val. per LNK.