Dalyvaudama naujame projekte „Didysis chorų mūšis“, Inga Jankauskaitė neslepia džiaugsmo dėl kokybiško turinio ir taip, kaip jame jaučiasi. „Tikrai labai nuoširdžiai – televizijoje seniai nesijaučiau taip savo vietoje, kaip jaučiuosi dabar. Tame projekte mane stebina tai, kad yra labai daug kokybiško, gero turinio. Chorai tikrai labai ruošiasi ir žanrų įvairovė yra nuoširdžiai įdomi, o televizijoje ne visada taip yra. Kartais reikia traukti triušį iš kepurės ir burti šventę nežinia iš ko“, – pasakojo Inga.
Prisiminusi savo pirmuosius žingsnius televizijoje, Inga nusikelia daugiau nei dvidešimt metų atgal. „Čia buvo kokie 2005 metai, gal net 2004 metai. Aš labai trumpą epizodą vedžiau „Dviračio šou“ su amžiną atilsį Vytautu Šerėnu. O jau tada buvo „Nekviesta meilė“, tada – dalyvavimas „Žvaigždžių duetuose“ ir jau tam projektui įpusėjus man buvo pasakyta, kad kitą sezoną aš vesiu jį kartu su irgi amžiną atilsį Vytautu Kernagiu, bet susiklostė taip, kaip susiklostė“, – sakė dainininkė.
Vėliau buvo ir kultinis blondinių duetas, kuris paliko ryškų pėdsaką. „Jis liko kultinis todėl, kad mes labai laiku pabaigėm. Mes pabaigėm aukštoj natoj ir paskui buvo dar daugybė pasiūlymų“, – teigė I. Jankauskaitė.
Susiję straipsniai
Nors scenoje Inga atrodo itin užtikrinta, ji prisipažįsta, kad kelias į autorinę kūrybą buvo pilnas dvejonių. „Man iš vis prireikė labai daug laiko, kol aš išdrįsau save pradėti rodyti, ir šiandien aš suprantu, kad tai buvo iš baimės. Sava kūryba be atvirumo yra neįmanoma ir neturi prasmės, o kai tu esi atviras, tu esi labai pažeidžiamas. Ir ištiko baimė būti sužeistai, o aš esu labai jautrus žmogus, nors aš suprantu, kad daug kam tai yra kažkoks rojalis krūmuose“, – atviravo dainininkė.
Pažintį su auditorija Inga pradėjo būdama vos 14-os, kai kaimynės paskatinta pati išdrįso paskambinti į radijo stotį. „Tas atsidūrimas radijuje buvo toks labai naivus, bet man tai jis gražus. Iš kaimynės išgirdau, kad jiems reikia laidos vaikams. Padavė man telefoną ir aš iš to kvailumo, iš nežinojimo, kuo rizikuoji, paskambinau. Man sako: „Gerai, atvažiuok.“ Taip atsirado laida „Ingumynai“, – apie pirmąją patirtį eteryje pasakoja dainininkė.
Savo pašaukimą Inga Jankauskaitė jautė dar vaikystėje. „Man nepaprastą įspūdį darė diktorės. Kaip užhipnotizuota aš žiūrėdavau į ekraną visą laiką. Aš galvojau, va čia tai yra darbas. Atsisėsdavau prie rašomojo stalo, o jis prieš langą, atsitraukdavau užuolaidas ir tame lange matydavau savo atspindį. Pasiimdavau knygelę ir skaitydavau prieš tą langą. Tada pasileisdavau teliką ir kartodavau, ką diktorė sako, ta pačia intonacija“, – prisimena aktorė, vėliau baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.
Sprendimas studijuoti akademijoje nebuvo iš anksto suplanuotas. „Aš nesuprantu, kaip įstojau. Jeigu aš būčiau žinojusi iš anksto, koks yra konkursas, būčiau neišdrįsusi niekada, nes tai tikrai klaikiai baisu“, – juokiasi Inga, prisimindama stojamuosius, kuriuose konkurencija buvo milžiniška. Vis dėlto būtent studijos tapo tvirtu pagrindu jaustis užtikrintai scenoje: „Po to mažai kas jau baisu. Nieko negali scenoje nutikti tokio, kas tave iš tikrųjų išmuštų.“
Daugiau apie grupę „L+“ ir Ingos studijų laikus išgirsite laidoje „Šeškinės 20“ jau šį trečiadienio vakarą, 20 val., per LNK.




