Choras nugalėtojas į savo miestą parveš pagrindinį prizą – prabangų fortepijoną, kurio vertė siekia 20 tūkstančių eurų.
Panevėžiečius iki finalo atvedęs choro kapitonas, humoristas Justas Pečeliūnas sako, kad nesvarbu, ar laimės pirmą vietą, ar liks antri – „Purpurinio“ choro kolektyvas tęs savo veiklą. „Užklausų jau dabar turime labai daug. Vasarą galėtume su choru pilnai važinėti po koncertus, neturėdami laisvų savaitgalių“, – šypsojosi kapitonas Justas, tapęs tikru projekto „Didysis chorų mūšis“ fenomenu. Dainuoti pradėjęs vos prieš keturis mėnesius, jis savo chorą atvedė iki finalo.
Justas prisimena, kad vos prasidėjus „Didžiajam chorų mūšiui“ panevėžiečiai tarsi juokais sakė, jog eis iki pat finalo, tačiau realių vilčių turėjo nedaug. „Todėl patekti į finalą buvo visiškai siurrealu – tarsi išsipildęs pokštas, kuriuo patys nelabai tikėjome. Pamačius pusfinalio rezultatus emocijų netrūko: buvo ir ašarų, ir didžiulio pasididžiavimo. Didžiuojuosi kiekvienu choro nariu, savimi, mūsų miestu. Jaučiame, kad Panevėžys mumis didžiuojasi“, – džiaugėsi jis.
Susiję straipsniai
Iki grandiozinio TV projekto dažniausiai socialiniuose tinkluose matomas, humoristinius klipus kaip personažas kūręs Justas sako, kad projektas pakeitė ne tik jo, bet ir visų choristų gyvenimą.
„Iš „Didžiojo chorų mūšio“ išsinešu 17 naujų draugų. Bet svarbiausia – išsinešu laisvės jausmą. Prieš projektą be savo personažo su akiniais kurti ar vaidinti man buvo nejauku – atrodydavo, kad viskas gaunasi blogai. Dabar jaučiuosi drąsesnis, išmokau nesislėpti už personažo.“
Jis pastebi pokyčius ir kituose dalyviuose: „Daugelis atėjo iš savo rutinų – darbų, ofisų. Buvo labiau susikaustę. O dabar matau, kad visi atsipalaidavę, laimingi, išlaisvėję, mėgaujasi procesu“ – pokyčius vardijo Justas, prisiminęs, kad sunkiausia projekte buvo ne dainų pasirinkimas ar jų atlikimas, o nuovargis.
Kapitonas atviravo, kad neleisdavo sau pasiduoti nuovargiui, net kai matydavo, jog visa komanda yra be jėgų. Jis buvo tikras lyderis – būrė, motyvavo ir išlaikė stiprų branduolį net tada, kai pačiam buvo sunku.
Į projektą Justas atėjo be vokalinės patirties, tačiau greitai pasivijo konkurentus.
„Pirmą vokalo pamoką turėjau sausio 2 dieną. Nuo tada nebuvo savaitės be bent dviejų vokalo pamokų. Žinojau, kad teks varžytis su profesionalais, todėl norėjau pasiekti bent tam tikrą lygį.“
Jis neslepia nustebimo savo progresu: „Kad galiu pataikyti į natą – įtariau. Bet kad taip, per trumpą laiką, išmoksiu valdyti balsą – nustebau pats.“
Didelę padėką jis skiria savo mokytojai Petunijai: „Ji manimi patikėjo, skyrė daug laiko ir kantrybės. Iš pradžių juokais ją vadinau „tamsta mokytoja“, o dabar esame labai geri draugai.“
Finalui choras ruošia simbolinį pasirodymą. „Išsirinkome labai fainą dainą, kuri reziumuos visą mūsų kelionę. Ji buvo kaip vakarėlis – su pakilimais ir nuopuoliais. O vakarėlius mes visada užbaigiame būtent su šia daina.“
Finale panevėžiečiai susikaus su Kauno „Rubininiu“ choru. „Nuo pat pradžių neturėjau abejonių, kad Kaunas eis toli. Jie turi savo stilių ir jo laikosi. Projekte labai lengva pasimesti, bandant įtikti generolams, bet svarbiausia – išlikti savimi. Tą padarė ir jie, ir mes.“
„Kai pamačiau finalo repeticijų ir filmavimo grafiką, tada smogė suvokimas, kad viskas labai rimta – mes čia ne svečiai, o dalyviai! Per pirmąjį „Didžiojo chorų mūšio“ pasirodymą taip jaudinausi, kad ėmė nevalingai drebėti ranka. Paskui jau įsidrąsinau ir viskas buvo gerai. Bet gyvenime dar nesu dalyvavęs tiesioginėje transliacijoje, todėl bijau, kad per finalą rankos drebulys negrįžtų“, – nuogąstavo Justas.
„Man „Didysis chorų mūšis“ parodė, kad tai, ko tu labiausiai bijai, slepia didžiausius lobius. Perlipdamas per save, nugalėdamas savo baimes, išėjęs iš komforto zonos atrandi tokius stebuklus kaip Panevėžio „Purpurinis“ choras.“
„Aš neįsivaizdavau, kad tokiame projekte kada nors gyvenime dalyvausiu. Niekada niekur nedalyvavau. Neįsivaizduoju, kokios emocijos bus, jei iškovosime pirmą vietą. Bet turbūt bus ir džiaugsmo ašarų. Tiek daug darbo įdėjome, ir jei tai pasibaigtų pergale, greičiausiai šokčiau laimės šokį iki kito „Didžiojo chorų mūšio“ sezono. Mūsų pergalė būtų tarsi iš fantastinio filmo scenarijaus.“
Tiesioginis „Didžiojo chorų mūšio“ finalas – jau šį sekmadienį 19.30 val. per LNK.




