„Nutukimas yra liga ir ją reikia gydyti vienokiu ar kitokiu būdu. Kiekvienas atranda savo gydymo būdą, bet tikrai galima keistis ir reikia keistis. Dėl sveikatos“, – sako Rasa.
Savo gydymo būdą pasirinko ir pati Rasa – prieš pusantrų metų moteris ryžosi skrandžio mažinimo operacijai, o tokį sprendimą, anot jos, padiktavo vis dažniau apie save primenančios sveikatos problemos.
„Turėjau problemų su nugara. Kiek tik ateina nauji metai, taip man atkrytis su nugara. Galvoju: viskas, aš nebegaliu nešioti to svorio. Prisidėjo dar ir padidėjęs kraujospūdis, tai kažkaip užsispyriau ir pasakiau sau: ne, reikia kažką daryti, reikia gydytis“, – prisimena Rasa.
A. Landsbergienė – apie parduotą verslą, garsios pavardės naštą ir ginčus su vyru
Tiesa, sprendimas gultis ant operacinio stalo buvo priimtas ne per vieną dieną. Prieš ryždamasi šiam žingsniui moteris beveik metus domėjosi galimomis operacijos pasekmėmis, o didžiausią nerimą kėlė klausimas, ar operacija nepakenks jos balsui.
„Tai buvo metų laiko apmąstymai, ar tikrai gerai darau, ar nepakenks balsui, visų pirma. Tikrai domėjausi, žiūrėjau, ieškojau informacijos. Pasvėriau visus už ir prieš, nes tas pooperacinis laikotarpis irgi nėra lengvas“, – dėstė ji.
Susiję straipsniai
Kad pooperacinis laikotarpis nebus lengvas, Rasa sako supratusi iškart po operacijos.
„Tu tampi kaip šešių mėnesių kūdikis. Tai galvoje vis tiek lieka – aš tuo metu buvau 46-erių metų moteris, o dabar – šešių mėnesių kūdikis. Šeima sėdi, valgo normalų maistą, o aš valgau košeles. Tikrai nebuvo lengva, bet tikrai verta“, – sako ji.
Per šį laikotarpį pasikeitė ne tik Rasos išvaizda, bet ir kasdieniai įpročiai. Kadaise save ir sportą nesuderinamais dalykais laikiusi moteris juokiasi, kad šiandien į zumbos treniruotes ne eina, o lekia. Jas Rasa pradėjo lankyti dar prieš operaciją ir sportuoja jau trejus metus.
„Dabar jau trys metai, kaip lankau zumbą. Tai va taip save skatinu ir bent tris kartus per savaitę lekiu šokti. Neįtikėtina: aš ir sportas – mes nesuderinami, o dabar ne einu, o lekiu, ir net laukiu tos treniruotės“, – juokiasi Rasa.
Fiziniai pokyčiai, anot Rasos, atnešė ne tik geresnę savijautą. Atsirado ir daugiau noro judėti pirmyn, išbandyti naujus dalykus bei dar kartą sau priminti, kad amžius neturėtų tapti priežastimi atsisakyti svajonių. Šis noras Rasą galiausiai atvedė ir į „Lietuvos balsą“.
Tiesa, projekto scena šiai atlikėjai jau pažįstama. Pirmą kartą joje pasirodžiusi dar prieš vienuolika metų, atlikėja tikina šį kartą grįžtanti su konkrečia misija.
„Aš esu atlikėja. Noriu, kad mane matytų, noriu jaustis matoma ir mylima. Noriu tobulėti, keistis, būti šiuolaikiškesnė, kad nesakytų: aha, ta senutė, o dar dainuot nori. Ne, aš noriu dainuoti ir tarp jaunimo, ir restoranuose, ir baruose, ir didžiosiose scenose.“
Ar gyvenimą iš esmės pakeitusiai Rasai pavyko atsukti „Lietuvos balso“ mokytojų kėdes, paaiškės šeštadienio vakarą, 19.30 val., „Lietuvos balse“ per LNK.