Praeityje garsus solistas, su kuriuo kone visa Lietuva dainuodavo „Tu numegzk man, mama, kelią“, „Reikėjo berniukams“, „Vinguriavo takelis“, sakė, kad iš gimtinės jo niekas nevarė.
Originalaus balso, išvaizdus, nuo vaikystės daug sportuojantis L.Čeprackas anuomet buvo labai populiarus ir, kaip pats sakė, gimtinėje visai neblogai gyveno.
Tačiau likimas taip susiklostė, kad dainininkas išvyko ir įsikūrė svetur. Čikagos priemiestyje drauge su juo netrukus apsigyveno iš Lietuvos atvykusi jo antroji žmona Diana ir duktė Gabrielė.
L.Čeprackas, kurį prieš 8 metus Liustracijos komisija pripažino bendradarbiavus su sovietų slaptosiomis tarnybomis, kartais grįžta į Lietuvą.
Ar parvyks visam laikui, nežino. Jis sakė, kad gyvenimas nenuspėjamas ir pilnas netikėtumų.
„1989 m. pabaigoje–1990 m. pradžioje „Oktava“ koncertavo Amerikos lietuvių bendruomenei.
Po vieno koncerto Floridoje buvo surengtas pokylis. Atvykęs į vakarėlį šeimininkų namo kieme išvydau automobilį sumaitotu sparnu. Visų nuostabai, pasisiūliau jį išlyginti“, – pasakojo L.Čeprackas.
Nuo vaikystės remontuoti automobilius mėgęs vyras per porą valandų mašinos sparną nesunkiai pataisė.
Automobilio savininkas ir aplinkiniai buvo sužavėti. Jiems buvo sunku suprasti, kad dainininkas gali pataisyti automobilį, ir dar taip greitai. Atlikėjas iškart sulaukė pasiūlymo atvykti į JAV padirbėti.
„Iš pradžių atvykęs į Ameriką šiek tiek pailsėjau. Po to nutariau pasiskolinti pinigų ir įsigyti automobilį, tačiau patekau į apgavikų pinkles.
Man pardavė labai prastos būklės automobilį. Netrukus jis nebevažiavo, o skolą grąžinti reikėjo. Teko eiti dirbti.
Taip aš čia ir užsibuvau, nors niekada nesvajojau gyventi Amerikoje, – netikėtą savo gyvenimo vingį prisiminė L.Čeprackas. – Anksčiau maniau, kad galiu tik dainuoti, bet dabar savo gyvenimo neįsivaizduoju be vilkiko vairo.“
Vilkiko vairuoju dainininkas tapo ne iš karto. Jam teko dirbti ir kitokius darbus – net gaminti dantų protezus. Dantų techniko specialybę jis įgijo 1983–1985 mokydamasis tuometėje Kauno medicinos mokykloje (dabar – Kauno kolegija).
Lietuvoje jis taip pat yra gaminęs dantų protezus.
„Šis darbas Amerikoje buvo prastai apmokamas, todėl po metų ėmiau ieškoti kito“, – prisiminė buvęs dainininkas.
Taip jis įsidarbino vienoje lenkų transporto bendrovėje, kuri vežiodavo krovinius po JAV ir Kanadą.
Pramokęs anglų kalbos ir įgijęs daugiau patirties L.Čeprackas pats nusipirko vilkiką ir pradėjo bendradarbiauti su įmone, kuri ieško vairuotojams darbo.
Vėliau jis nusipirko dar kelis vilkikus, buvo įkūręs transporto bendrovę „Liutas Trucking“ ir dirbo su logistikos kompanija, kuri rūpinosi krovinių gabenimu visose valstijose.
Pastaraisiais metais jis vilkiką vairuoja trumpesniais atstumais, bet vis tiek kasdien nurieda nemažai mylių.
„Jei neguldai mylių po ratais, nieko ir neuždirbi. JAV sunkvežimių vairuotojams mokama pagal nuvažiuotą atstumą“, – aiškino L.Čeprackas.
