Amerikietės T.Wexler režisuotas “Mano didysis O!” nukelia į XIX a. devintą dešimtmetį, Viktorijos laikų Angliją, tiksliau — į Londoną.
Medicinos mokyklos auklėtinis gydytojas Mortimeras Granville’is (Hugh Dancy) įsidarbina pas mediką, kuris Londone garsėja unikaliu isterijos gydymo būdu — intymiu masažu. Šio metodo populiarumas auga kaip ant mielių, tad gydytojui vis sunkiau susidoroti su nuolat plūstančiu nuo isterijos kenčiančių pacienčių srautu.
Padedamas savo draugo Edmundo (R.Everettas), jaunas ir pažangus Mortimeras randa malonų problemos sprendimo būdą. Bičiuliai išranda elegantišką elektrinį prietaisėlį, kuris visiškai gali pakeisti auksines Mortimero darbdavio rankas. Žinia apie stebuklingą išradimą žaibiškai pasklinda tarp Londono ponių.
Filmo režisierė detaliai atkuria XIX amžiaus Anglijos atmosferą. Londonas — purvinas, rūke skendintis pajuodavusių namų miestas, priglobiantis valkatas ir visokio plauko nusikaltėlius.
Tuo pat metu čia vyksta prašmatnios puotos, pilna puikių karietų, džentelmenų su cigarais, ponių, vilkinčių puošnias sukneles ir išsidabinusių žybsinčiais ant kaklo bei ausyse briliantais.
Režisierė subūrė puikių aktorių kolektyvą: Hugh Dancy, Maggie Gyllenhaal, Jonathanas Price’as, Rupertas Everettas. Apie šį aktorių norėtųsi pakalbėti plačiau.
Nesigėdija esąs gėjus
Vargu ar R.Everettą galima supainioti su kuo nors kitu — gražus veidas, ideali figūra, puikios aristokratiškos manieros ir britų džentelmeno akcentas. Jis — velniškai gražus ir vis dar vienišas. Kodėl?
“Esu gėjus. Nesigėdiju ir nesididžiuoju tuo. Tiesiog gyvenu taip, kaip man patinka, ir niekam neprimetu savo gyvenimo būdo”, — aiškina R.Everettas.
Kai 1997 metais aktorius, leidinio “Hollywood Reporter” teigimu, nušvilpė filmą iš Julios Roberts, į britų gražuolį nukrypo žymiausių pasaulio žiniasklaidos priemonių dėmesys.
Juostos “Mano geriausio draugo vestuvės” filmavimo aikštelėje J.Roberts herojės bičiuliu tapęs R.Everettas taip pakerėjo kūrybinės grupės narius, kad režisierius P.J.Hoganas į filmą įterpė papildomų scenų, siekdamas dar labiau atskleisti aktoriaus žavesį ir meistriškumą.
Holivudo žvaigždė J.Roberts prisipažino, kad šalia nepriekaištingai vaidinančio partnerio jautėsi lyg pradedančioji aktorė.
Po dvejų metų apie R.Everettą panašiai kalbėjo ir popmuzikos žvaigždė Madonna, su kuria jis filmavosi juostoje “Mano geriausias draugas”.
Gimė kilmingoje šeimoje
Norfolko grafystėje gimusio R.Everetto gyvenimas — nesibaigianti grandinė prieštaringų poelgių, blaškanti jį nuo vieno kraštutinumo prie kito. Kaip ir dera Dvynių ženklo atstovui.
Kol Ruperto tėvas Anthony Michaelas Everettas tarnavo kariuomenėje, šeima nuolat kraustydavosi iš vienos vietos į kitą. Iki penkerių metų berniukas su tėvais gyveno tai Maltoje, tai Kipre.
R.Everettas išaugo aristokratų šeimoje. Vienas jo senelis buvo admirolas, kitas — paveikslų kolekcininkas, kuris labai didžiavosi turįs Michelangelo Buonarroti drobę.
Iki septynerių metų Ruperto vaikystė buvo nelabai džiaugsminga. Tėvas beveik visą laiką skirdavo armijai, namo parvykdavo tik atostogauti, o motina savo sūnus patikėjo auklėms ir auklėtojams.
“Pagrindinis išlikęs vaikystės prisiminimas — vienišumas. Man patikdavo žaisti vienam, o suaugusiųjų pasilinksminimai gąsdindavo ir keldavo nerimą.
Dar ir dabar prisimenu lapių medžioklę. Jauniausiam jos dalyviui nušovus lapę, jai nupjaudavo leteną ir krauju ištepdavo vaikinuką. Nuo tos akimirkos jis galėjo laikyti save tikru džentelmenu. Tokios pramogos man kėlė pasibjaurėjimą ir baimę”, — pasakojo aktorius.
Siekis — tapti šventuoju
13-metį Rupertą tėvai atidavė mokytis į prestižinį internatą, globojamą vienuolių benediktinų.
“Tai buvo tikrų tikriausias vienuolynas, lyg būčiau persikėlęs į XIII amžių. Vienuoliai labai maloniai bendraudavo, buvo protingi ir geraširdžiai. Jie mums sakydavo: “Pažvelkite į savo sielą — gal Dievas pasiųs jums ženklą!” Po tokių žodžių laukdavome ko nors baisaus ir įdomaus”, — prisimena R.Everettas.
Tuomet Rupertas prisiekė, kad išgarsės kaip šventasis. Jis nueidavo į vienuolyno sodą, atsiklaupdavo ir valandų valandas laukdavo pranašingo ženklo iš aukščiau.
Ruperto norams nebuvo lemta išsipildyti. Vienuoliai paskambino motinai. O ši, Ruperto elgesį supratusi kaip kvailiojimą, atskubėjo ir prigrasino paguldyti į psichiatrijos ligoninę, kad būtų ištirta jo būklė.
Pirmoji kokaino dozė
Kitu jo pomėgiu tapo mėgėjiškas internato teatras. Rupertui, kaip gražiausiam ir moteriškiausiam auklėtiniui, teko kurti pagrindinių herojų — dailiosios lyties atstovių vaidmenis.
15 metų sulaukęs Rupertas spruko iš internato į Londoną. Pramogų verslas jam atrodė lyg stebuklų šalis, kur žmonės be prietarų gyvena fantazijų pasaulyje. Tik vėliau Rupertas suprato, kaip stipriai mintyse susikurtas vaizdas skiriasi nuo realybės. 16-metis pirmą kartą patyrė, kas yra narkotikai.
“Labai blogai jaučiausi po kokaino, bet didžiavausi, kad pažeidžiau įstatymą”, — prisimena aktorius.
Tėvai įtaisė sūnų į ne mažiau prestižinę kalbos ir dramos mokyklą Londone, bet ją vaikinas paliko dėl ginčų su mokytojais. Pedagogai nenorėjo pripažinti, kad savimi pasitikintis R.Everettas turi nuomonę.
Vertėsi prostitucija
“Anglų visuomenė paremta veidmainyste. Ji nepripažįsta jokio individualumo. Visos mano gyvenimo svajonės atsimušdavo į tokią realybę”, — skundėsi aktorius viename interviu.
Iš pradžių Rupertui nebuvo lengva. Aktorius neslepia, kad karjeros apyaušryje teko užsidirbti ir iš prostitucijos, aptarnaujant abiejų lyčių klientus. Rupertas pasakojo, kaip kartą metro prie jo priėjęs kažkoks tipas pasiūlė kišenpinigių, kurių jam pakaktų pragyventi pusantrų metų.
“Tėvai niekada neduodavo pinigų, o juk reikėjo iš ko nors gyventi. Todėl metus ar pusantrų pagrindinis mano pajamų šaltinis buvo prostitucija”, — neslepia britas.
Svaiginama sėkmė
Svajonės tapti aktoriumi R.Everettas neatsisakė. Po kelių nepavykusių bandymų prasimušti į Londono teatro sceną vaikinas nusprendė siekti tikslo aplinkiniu keliu. Laimėjęs antraplanio aktoriaus konkursą “Glasgow Citizen” teatre, jis išvyko į Škotiją.
1982-ieji R.Everettui buvo lūžio metai. Londono teatro scenoje pagrindinį vaidmenį spektaklyje “Kitas kraštas” sukūręs perspektyvus naujokas sulaukė kritikų ir žiūrovų pripažinimo.
Kai šią pjesę buvo nutarta perkelti į didįjį ekraną, prodiuseriams nekilo jokių abejonių dėl pagrindinio vaidmens atlikėjo.
Po filmų “Kitas kraštas” (1984 m.) ir “Šokis su nepažįstamuoju” (1985 m.) R.Everettas tapo populiariausiu devinto dešimtmečio vidurio aktoriumi.
Holivudas — svetimas
Tuo metu šalies spauda kone lenktyniavo, kas bjauriau parašys apie R.Everettą.
“Jis — storžievis, neišauklėtas, nepakantus ir lengvai išsisuka nuo atsakomybės, sąskaitų restorane bei interviu”, — rėžė “Daily Miror”.
“Jei už mandagumą būtų mokama, jis taptų elgeta. Jei pasipūtimas būtų vertas nors skatiko, jis būtų turtingas”, — šaipėsi “Times”.
Konservatyvusis “Observer” nepatikliai klausė: “Ar Rupertas Everettas taps tuo didžiuoju aktoriumi, kokiu save įsivaizduoja?”
Vis dėlto reikia pasakyti, kad britų aktorius kartais pats kurstydavo aistras ir su neslepiama panieka žvelgė į žiniasklaidą.
Dabar jau dviejų Auksinių gaublių nominantas R.Everettas į Holivudą vyksta tik darbo reikalais. Pasak aktoriaus, Los Andželas — miestas be sielos ir kultūros, Holivudas — tarytum autonominė valstybė, kuriai visiškai nerūpi kitos šalys.
Vienintelis R.Everetto gyvenimo palydovas — didžiulis labradoras, vardu Mo.
“Jis — vienintelė pasaulio būtybė, kuri supranta mane iki galo! Jam neprilygsta nė vienas vyras ir nė viena moteris!” — teigia R.Everettas.