Neseniai P.Berge ir Y.Saint Laurent'o meilės istoriją papasakojo režisieriaus Jalilo Lespert'o juosta „Yves'as Saint Laurent'as“. „Kaip parodyta filme, turėjome daug problemų. Bet, nepaisant visų tų problemų, niekada nesilioviau juo žavėtis ir jo gerbti“, – sakė P.Berge.
– Ar šiame filme atpažinote save?
– Daugiau ar mažiau, bet tai nėra svarbu. Beje, šioje kino juostoje kai kurios smulkmenos nėra korektiškos, bet detalės ne taip jau ir svarbu. Rezultatas – turiu omenyje apskritai filmą – nuostabus.
– Ar dalyvavote rašant scenarijų?
– Ne. Tik leidau kino juostos kūrėjams, kiek tai buvo įmanoma, filmuoti originaliose vietose ir naudotis Y.Saint Laurent'o sukurtais drabužiais – 77 originalais.
Už tai galėjau pasirinkti modelius, kurie juos demonstravo filme, man priklausė lemiamas žodis dėl jų šukuosenų ir makiažo. Yves'o sukurtais drabužiais padėdavo apsirengti darbuotojos, joks modelis negalėjo nė sekundei atsisėsti.
– Yra dar vienas filmo projektas – Bertrand'o Bonello „Saint Laurent'as“.
– Bet jam nedaviau nė vieno Y.Saint Laurent'o originalo ir įspėjau, kad nekopijuotų jokios suknelės ar net piešinio.
– Kodėl?
– Priešingai nei J.Lespert'as, jis kreipėsi į mane pernelyg vėlai. Tuomet jam pasakiau: „Žinote, kas man nepriimtina? Jūsų požiūris – lyg būčiau cenzorius. Esu nusistatęs prieš bet kokią cenzūrą.“
– Bet be jūsų pagalbos iš tikrųjų neįmanoma sukurti jokio filmo apie Y.Saint Laurent'ą.
– Tiesa. Man priklauso autoriaus teisės į Y.Saint Laurent'o palikimą. Jei jos pažeidžiamos, nedelsdamas reaguoju. Pažiūrėsime, ką sukurs B.Bonello.
– B.Bonello turi milijardieriaus Francois Pinault paramą, kuriam priklauso Y.S.Laurent'o prekės ženklas.
– Na, ir kas? Ar F.Pinault turi teisę į Yves'o darbus, paveikslus ir gyvenimą?
– Ne. Kai 1958–aisiais susipažinote su jaunu, ištįsusiu ir droviu Y.Saint Laurent'u, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio?
– Žinoma. Nė kiek neperdedu, bet greitai pastebėjau, kad jis – mano gyvenimas. Beje, tada dar gyvenau su Bernard'u Buffetu.
– Garsiu ano meto dailininku. Ar jums teko rinktis tarp dviejų tokių skirtingų vyrų, o gal viskas iškart buvo aišku?
– Gyvenime niekas nėra aišku. Apsispręsti niekada nėra lengva, tikrai niekada. Tuo laiku mus su B.Buffetu siejo bendras aštuonerių metų gyvenimas.
– Ar jis nusivylė, kai palikote?
– Nusivylimas – tai labai švelnus žodis jo būsenai apibūdinti, kai jam pasakiau savo sprendimą.
– Ar iš pat pradžių žinojote, koks jūsų laukia gyvenimas su Yves'u: jo krizinės būsenos pasikartojimas, potraukis prie alkoholio, narkotikų, labai pažeidžiama psichika.
– Visa tai labai greitai pastebėjau. Maža to, tai net man patiko. Esu visai kitoks – daug šiurkštesnis už Yves'ą. Negeriu ir nerūkau.
– Nejau negalėjote jo ištraukti iš liguisto potraukio prie narkotikų?
– Na, žinoma, dariau jam tam tikrą poveikį. 1990–aisiais Yves'ui buvo atlikta apvalymo procedūra ir nuo to laiko jis kvaišalų nebevartojo – jokių. Bet reikia pripažinti, kad alkoholis ir narkotikai iki tam tikro laipsnio suteikia įkvėpimą. Žinoma, prie tokio „kūrybinio šaltinio“ greitai įprantama, bet tai dažniausiai pastebima per vėlai.
Savo įžymiąją rusišką kolekciją, kuri rodoma ir J.Lespert'o filme, Y.Saint Laurent'as sukūrė gerdamas alkoholį – viskį, degtinę ir be paliovos rūkydamas. Alkoholinius gėrimus jis pradėjo gerti 1967–aisiais – anksčiau prie jų neprisiliesdavo.
– Ar iškart pastebėjote, kad jis – madų genijus?
– Tuojau pat.
– Visuomet jį rėmėte, saugodavote nuo pašalinių. O juk Y.Saint Laurent'as rūpinosi tik savimi.
– Taip, žinoma. Ir žmonėms patiko Yves'ą matyti silpną, o mane jie laikė kietu vaikinu. Dažniausiai tokios įsivaizduojamos poros. Iš tikrųjų Yves'as buvo ne tik labai drovus, bet ir labai gudrus: visuomet tiksliai žinojo, ko norėjo, ir siekė.
Nemanau, kad pirmiausia norėjau jį apsaugoti, bet taip elgiausi. 50 metų buvome kartu. Ir, kaip parodyta filme, turėjome daug problemų. Bet, nepaisant visų tų problemų, niekada nesilioviau juo žavėtis ir jo gerbti.
– Problemų turėjote didelių, bet jos negalėjo nuslopinti jūsų meilės vienas kitam?
– Taip.
– Ar anuomet gyventi atvirai kaip pora reiškė skandalą?
– Atvirai sakant, mano santykiai su B.Buffetu anuomet reiškė daug drąsesnį žingsnį. Juos užmezgiau 1950 metais ir kartu gyvenome aštuonerius metus. Apie tai žinojo visi žmonės, bet nė vienas laikraštis neparašė.
Anuomet žurnalistas apie tai nebūtų išdrįsęs manęs paklausti. Abejoju, ar su jumis būčiau bendravęs, jau nekalbant apie tai, ar būčiau atsakęs. Taip, visi žinojo apie mūsų gyvenimą kartu, bet apie tai niekas nekalbėjo. Tokia tema neegzistavo.
Po aštuonerių bendro gyvenimo su B.Buffetu metų ištverti visas problemas, su kuriomis susidūriau būdamas šalia Yves'o, buvo kur kas lengviau.
Svarbu ir tai, kad mano tėvai buvo liberalių pažiūrų. Aš, 15–metis, prisipažinau jiems apie savo netradicinę lytinę orientaciją.
– Bet kodėl dabar kai kurie prancūzai taip aršiai pasisako prieš lesbiečių ir homoseksualų santuokas?
– Nieko keista: pusė prancūzų yra labai konservatyvių pažiūrų, net gyvenantys Paryžiuje. To nesuprantu, bet taip jau yra.
– Filmas pasakoja ir apie Y.Saint Laurent'o romaną su Jacques'u de Bascheru, tuomečiu Karlo Lagerfeldo meilužiu.
– Į šį epizodą pažvelkime taip: meilės romanas trunka maždaug metus. Tai nieko nereiškia. Bet filme jis užima gana daug vietos. Manau, kad tai lėmė filmo dramaturgija.
– Bet Y.Saint Laurent'as ir K.Lagerfeldas buvo susibičiuliavę.
– Taip, tiesa. Abu pradėjo kurti maždaug tuo pačiu metu. Bet draugystę visuomet apsunkina aplinkybė, kai vienas iš dviejų pakyla karjeros laiptais. Juk Yves'as, būdamas vos 21 metų, tapo legendinio Christiano Dioro įpėdiniu.
– Ar erotinė K.Lagerfeldo ir Y.S.Laurent'o konkurencinė kova dėl to paties vyriškio tapo ilgametės dviejų mados dizainerių varžytuvių priežastimi?
– Nebuvo jokių varžytuvių. Yves'as niekuomet nelaikė K.Lagerfeldo savo varžovu. Jis vertino K.Lagerfeldo, mados namų „Chanel“ dizainerio, darbą, kuris sėkmingai tęsė „Chanel“ tradiciją ir ją pritaikė prie to laiko dvasios. Bet K.Lagerfeldo niekuomet nelaikė varžovu.
Yra du įžymūs dizaineriai, XX amžiuje suvaidinę reikšmingą vaidmenį: Coco Chanel ir Y.Saint Laurent'as.
Yves'as pakeitė šiuolaikinės moters gyvenimą – dėl to niekam nekyla jokių abejonių. Jis, pavyzdžiui, iš vyrų mados sukūrė klasikinį drabužį moterims – garsųjį smokingą.
Yves'o nuopelnas tas, kad jas padarė labiau pasitikinčias savimi, laisvesnes. Daugelis įžymių mados dizainerių sukūrė neįtikėtinų dalykų, bet...
– Bet?
– Visi didieji mados kūrėjai, kaip antai Balenciaga, Alix Gres, Ch.Dioras, Elsa Schiaparelli, Hubert'as de Givenchy ir kiti, užima tam tikrą vietą istorijoje. Bet tik du, Coco Chanel ir Y.Saint Laurent'as, savo kuriamą madą iškėlė iš estetikos panteono ir įkurdino kasdienybėje.
Jų mada atkeliavo į gatves ir į jas įsiliejo. Coco Chanel savo paprastomis, praktiškomis suknelėmis ir kostiumais atvėrė duris, o pro jas iš paskos įėjo ir Y.Saint Laurent'as, dar atsinešdamas ir išskirtinį spalvų pojūtį.
Kaip jis derino spalvas, žaidė jomis, – tiesiog neįtikėtina! Žinote, net Andy Warholas yra sakęs, kad Y.Saint Laurent'as yra žymiausias nūdienos prancūzų menininkas.
– Madų pasaulis chaotiškas, ar nesijautėte atsidūręs ne savo vietoje?
– Kartais truputį. Laikui bėgant, prie tvyrančios mados pasaulyje atmosferos įpratau. Visuomet išlikau ramus, neprarasdavau savitvardos. Turiu sraigtasparnio piloto pažymėjimą, o juk norint jį valdyti būtina kontroliuoti save, savo emocijas, išlikti šaltakraujiškam.
– Ar kada nors buvo valandėlių, kai nebegalėjote atlaikyti nervinės Y.Saint Laurent'o būsenos?
– Esu žmogus, kuris jaučia atsakomybę. Viena vertus, buvau atsakingas už Yves'ą kaip žmogų, kita vertus, už mados namus, prekės ženklą ir visus tuos, kurie mums dirbo. Tad net minties viską mesti ir bėgti, kur akys veda, niekuomet nebuvo.
– Net ir tuomet, kai išsiskyrėte?
– Atsiprašau, niekuomet nebuvome išsiskyrę, tik nuo tam tikro momento gyvenome skirtinguose butuose.
– Gyvenimas tapo paprastesnis.
– Taip, gyvenimas tapo paprastesnis. Kasdien kalbėjomės telefonu, kasdien matėmės, kartu atostogavome.
– Filme sakote, kad Yves'ą gal pernelyg saugojote.
– Taip, apie tai esu rašęs viename laiške.
– Norėjote jį apsaugoti nuo pasaulio?
– Priešingai, bandžiau atvesti į pasaulį, o Yves'as norėjo nuo pasaulio laikytis nuošalyje.
– Ar iki santykių su Y.Saint Laurent'u domėjotės mada? Ar skaitėte mados žurnalus?
– Dieve saugok! Beje, bičiuliavausi su Ch.Dioru, o jis mane supažindino su Yves'u. O minėtais žurnalais baisiuosi – dabar labiau nei bet kada. Į mados pasaulį patekau tik dėl meilės. Tai vienintelė priežastis.
– Grįžkime prie jūsų santykių su Yves'u. Ar jis buvo laimingas?
– Laimingas? Toks jautėsi tik du kartus per metus, nuaidėjus griausmingiems plojimams po jo mados kolekcijų demonstravimo. Per mėnesius tarp kolekcijų demonstravimo gyventi šalia jo buvo sudėtinga. Jis kentėjo nuo maniakinės depresijos, jį kankino melancholija.
– Kaip jis sutiko žinią apie savo ligą?
– Apie tai nekalbėjome. Likus 18 mėnesių iki Yves'o mirties, gydytojai man pasakė, kad jį nužudys galvos smegenų auglys, to jam nepasakiau. Vilties pasveikti nebebuvo. O jei būčiau pasakęs, Yves'as nebūtų pajėgęs įvertinti savo būsenos. Pabaigoje jis laikėsi šauniai ir užgeso pamažėle.
– Po Y.Saint Laurent'o mirties jo pelenus išbarstėte Marakešo (Marokas) Mažorelio sode. Toks buvo jo noras?
– Ne, mano. Mirties tema mums abiem buvo tabu.
– Koks jūsų gyvenimas dabar?
– Ramesnis, o tai man patinka. Vis dar einu į Y.Saint Laurent'o mados namų kolekcijos pristatymus –– iš prieraišumo, ištikimybės. Šiaip jau su šiuo prekės ženklu neturiu nieko bendra, bet labai džiaugiuosi, kad mados namų dizaineriu vėl dirba Hedi Slimane'as. Jis labai talentingas. Jo pirmtako Stefano Pilati kolekcijos man visiškai nepatiko. O Tomo Fordo buvo siaubingos, pretenzingos.
– Ar dar turite daug draugų iš gyvenimo su Y.Saint Laurent'u laikų?
– Mažai. Daugelis anksti mirė nuo AIDS. Bet radau naujų draugų. Praėjusį lapkritį dešimt bičiulių pakviečiau atšvęsti mano gimtadienio „Queen Mary 2“. Iš Sautamptono septynias dienas ir naktis plaukėme į Niujorką. Maistas nuostabus, biblioteka puiki. Popietės poilsis, pasivaikščiojimai po denį, filmai. Ak, kokia nuostabi buvo mano gimtadienio kelionė!
– Kur susipažįstate su naujais žmonėmis?
– Visur, tik ne per vakarėlius – juose nesilankau. Bet mielai kalbuosi su nepažįstamais ir apie savo gyvenimą pasakoju kitiems. Bendrauju su jaunais žmonėmis, nes iš jų sužinau daug naujų dalykų. Su senais man nėra ką veikti – jie nuobodūs. Pirmiausia mados pasaulio žmonės. Su jais nėra apie ką kalbėti!
– Nieko keista, juk su jais gana ilgai bendravote.
– Ne, tik su Yves'u. Jis nebuvo tipiškas mados pasaulio žmogus. Y.Saint Laurent'as buvo išskirtinio intelekto žmogus, kuris vertėsi bukapročių amatu.
– Ar palaikote ryšius su K.Lagerfeldu? Esate pažįstami daugiau nei 55 metai.
– Neturime nieko bendra. Po Yves'o mirties jis atsiuntė gėlių į bažnyčią su užrašu „Memories of Our Youth“. Tik tiek.
– Ar po Y.Saint Laurent'o mirties radote kitą meilę?
– Kartais randu.
– Prieš 20 metų esate pasakęs: „Esu svarbiausias žmogus Yves'o gyvenime. Nežinau, ar dėl to, kad jis mane myli, ar dėl to, kad jam reikia manęs.“
– Iki šiol nežinau. Gal tai buvo viena ir kita.