Pirmą kartą po sutuoktinės mirties viešai prabilęs 32 metų Dmitrijus interviu davė prieš išskrisdamas į Maskvą iš Bulgarijos, kur atostogavo su dvejų metų sūnumi. Kas jį privertė palikti su mirtimi kovojančią 40-metę žmoną? Kokie buvo dveji paskutiniai jos gyvenimo metai?
Kodėl D.Šepeliovas su sūnumi, Ž.Friske esant sunkios būklės, išvyko atostogauti? Šis klausimas skambėjo daugelyje interneto forumų. Dalis gerbėjų smerkia vyrą, kuris su sūnumi tokiu metu išvyko atostogų. Kiti sako, jog jis tiesiog saugojo vaiką – suprasdamas, kad liūdna pabaiga jau arti, nenorėjo, jog sūnus matytų motinos paskutines gyvenimo akimirkas.
Tokios versijos laikosi ir kai kurie jo kolegos – TV laidų vedėjo ginti jau stojo aktorė ir dainininkė Evelina Bledans.
„Mes nepasidavėme ir kovojome. Sako, kad dveji metai tokioje situacijoje – daug, bet mums tai labai mažai“, – liūdnai internete prisipažino D.Šepeliovas.
– Dmitrijau, visas pasaulis domisi Žana, būriai eina su ja atsisveikinti. Mes su jumis esame Bulgarijos Burgaso mieste. Kodėl jūs ne Maksvoje?
– Šiandien su Žana eina atsisveikinti jos gerbėjai, kad visi, kas ją mylėjo kaip žmogų, klausėsi jos dainų, galėtų dar kartą pamatyti savo numylėtinę – juk niekas jos nematė dvejus metus. Rytoj – svarbi diena šeimai ir man: liturgija, mišios, laidotuvės (Dmitrijus interviu davė trečiadienį – Red. past.) . Išskrendu į Maskvą šiandien vakare.
Vadinasi, rytoj su Žana vėl būsime kartu. Į Bulgariją iškart, kai tik galėjo, atskrido mano tėvas, Platono senelis – vaikas yra čia ir juo taip pat reikia pasirūpinti. Tėvas atskrido prieš kelias valandas, tad aš dabar galiu skristi į Maskvą.
Viskas, kas dabar darome ir ką darėme – dėl mūsų sūnaus. Visada laikėmės vienos taisyklės – viskas, kas vyksta, turi turėti teigiamo poveikio Žanai, vaikui ir man. Būtent todėl šiuo atveju man pirmiausia reikia rūpintis sūnumi, o rytoj ryte, kai jis liks saugus čia su seneliu, būsiu su savo Žana.
– Gydytojai tvirtino, kad jūs žinojote, jog Žanai gyventi liko vos dvi dienos. Kodėl nelikote Maksvoje?
– Tai visiškas melas! Ir šeimos nariai, ir aš konsultavomės su gydytojais, kurie Žaną prižiūrėjo visą laiką – tai gydytojai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Rusijos. Jų buvo daug. Kiekvienas jų matė Žanos rentgeno nuotraukas, jos paskutinius tyrimus.
Daugelis mus tikino, kad, panašu, kovą mes jau pralaimėjome. Tačiau nė vienas jų negalėjo pasakyti, kada įvyks lemiamas momentas – viskas Dievo valioje. Vis dėlto, kad ir kas vyktų, vaikas dėl to nėra kaltas, jis nėra už tai atsakingas.
Apie tai, kad išvešiu Platoną prie jūros, žinojome dar prieš mėnesį. Pasidarėme vizas, nusipirkome bilietus. Niekas net nespėliojo, kad nutiks būtent taip, kaip nutiko. Į Bulgariją atskridome sekmadienį, o Žanos netekome pirmadienį.
Su mylimąja buvau visus dvejus metus, kartu kovėmės su sunkia jos liga. Būti su ja paskutiniu momentu man buvo labai svarbu! Tačiau nepamirškime ir vaiko.
Įvyko siaubingas nesusipratimas, sutapimas –nežinau, kaip tai įvardyti. Aš turbūt visą savo gyvenimą gailėsiuosi, kad taip nutiko. Apie jokį pabėgimą su sūnumi, kaip kad rašo spauda, negali būti nė kalbos.
