Daugiau kaip 200 armėnų intelektualų nužudymas 1915 metų
balandžio 24 dieną yra laikomas žudynių, kurias daug istorikų
laiko pirmuoju 20-ojo amžiaus genocidu ir per kurias buvo išžudyta
maždaug 1,5 mln. armėnų, pradžia.
Turkija, Osmanų imperijos įpėdinė, kategoriškai neigia, kad
tai buvo genocidas, ir sako, kad aukų skaičius yra išpūstas ir kad
tie žuvę žmonės buvo pilietinio karo bei neramumų aukos.
Turkija argumentuoja, kad 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug
tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo
prieš Osmanų imperijos valdytojus ir susivienijo su įsiveržusiomis
Rusijos pajėgomis.
G.Clooney pirmąjį Žmonijos pabudinimo aušros apdovanojimą,
kuriuo pagerbiamas žmogaus humanitarinis darbas, sekmadienio vakarą
įteikė Marguerite Barankitse iš „Maison
Shalom“ ir REMA ligoninės Burundyje, kuri išgelbėjo tūkstančius
gyvybių ir rūpinosi našlaičiais bei pabėgėliais per Burundžio
pilietinį karą. Laureate ją išrinko armėnų filantropai.
Tutsei M.Barankitse, tarp kurios išgelbėtų žmonių yra 30
tūkst. vaikų, buvo įteikta 100 tūkst. dolerių, be to ji nurodys
organizaciją, kuriai bus skirtas 1 mln. dolerių apdovanojimas.
„Marguerite Barankitse primena apie poveikį, kurį vienas
žmogus gali padaryti net susidurdamas su, regis, neįveikiamu
persekiojimu ir neteisybe“, – per įteikimo ceremoniją sakė
G.Clooney.
„Mes pagerbiame milijoną su puse gyvybių, kurios buvo
prarastos prieš 101 metus. Ir mes pagerbiame tas gyvybes pavadindami
jų tragediją tikruoju vardu. Genocidas. Armėnų genocidas“, –
sakė jis.
Priimdama apdovanojimą M.Barankitse sakė: „Kai turi
užuojautos, orumo ir meilės, niekas negali tavęs įbauginti, niekas
negali tavęs sustabdyti – niekas negali sustabdyti meilės. Nei
armijos, nei neapykanta, nei persekiojimas, nei badas, niekas“.
G.Clooney aktyviai kovoja už tai, kad šalys armėnų žudynes
pripažintų genocidu. JAV to nėra padariusios.
Prieš įteikdamas apdovanojimą G.Clooney, kuris yra vienas
atrankos komiteto pirmininkų, priminė audiencijai, kad Adolfas
Hitleris kartą yra pasakęs: „Kas prisimena Armėniją?“.
„Visas pasaulis“, – pasakė G.Clooney.
„Pripažįstant Marguerite Barankitse drąsą, įsipareigojimą
ir aukojimąsi, aš viliuosi, jog ji taip pat gali įkvėpti
kiekvieną iš mūsų pagalvoti apie tai, ką galime padaryti, kad
apgintume tuos, kurių teisės pažeidžiamos ir kuriems labiausiai
reikia mūsų solidarumo ir paramos“, – sakė G.Clooney.
Sekmadienį ryte G.Clooney ir armėnų kilmės prancūzų
dainininkas Charles'is Aznavouras drauge su
prezidentu Seržu Sarkisianu ir tūkstančiais armėnų padėjo
gėlių prie amžinosios ugnies greta įspūdingo memorialo Jerevane.
Visose šalies bažnyčiose vyko pamaldos aukoms atminti.
Tas genocidas „yra Armėnijos istorijos dalis, ... tai pat –
pasaulio istorijos dalis, tai ne tik vienos valstybės skausmas“,
– sakė JAV aktorius ir režisierius, atvykęs į šios buvusios
sovietinės respublikos sostinę.
JAV prezidentas Barackas Obama, kurio kadencija
artėja prie pabaigos, penktadienį atsisakė 1915 metų žudynes
pavadinti genocidu, sulaužydamas svarbų kampanijos pažadą.
B.Obama tas žudynes pavadino pirmaisiais masiniais 20-ojo amžiaus žiauriais
nusikaltimais ir tragedija, kuri neturi pasikartoti.
Tuo tarpu Turkijoje jos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas
paskelbė pareiškimą, kuriuo paminėjo
1915-aisiais žuvusius armėnus, nors jame nieko nekalbama apie
žudynes.
Pareiškime, kuris buvo perskaitytas per ceremoniją armėnų
bažnyčioje Stambule, R.T.Erdoganas sakė, kad sveikina minėjimą
siekiant „pasidalyti Osmanų (imperijos) armėnų patirtu sielvartu
ir ... pagerbti jų atminimą“.
R.T.Erdoganas kritikavo pastangas „politizuoti istoriją pikta
neapykantos ir priešiškumo retorika ir pastangas atitolinti dvi
kaimynines valstybes“.
Metinių proga sakydamas kalbą Armėnijos prezidentas
S.Sarkisianas sekmadienį paminėjo neseniai įvykusias kovas Kalnų
Karabache, kuris oficialiai yra Azerbaidžano dalis, bet nuo 1994
metų, kai baigėsi separatistinis karas, yra kontroliuojamas vietos
etninių armėnų pajėgų ir Armėnijos kariškių.
Anksčiau šį mėnesį įnirtingi susirėmimai tarp Azerbaidžano
ir Armėnijos pajėgų Kalnų Karabache pareikalavo daugiau kaip 100
gyvybių iš abiejų šalių.
Didžiausi per kelis dešimtmečius susirėmimai šiame
separatistiniame regione kilo balandžio 2 dieną ir baigėsi po
kelių dienų ugnies nutraukimu, kuriam tarpininkavo Rusija.
Tas smurto protrūkis sukėlė nuogąstavimus dėl platesnio
konflikto, kuris galėtų įtraukti regiono galias Rusiją ir
Turkiją, atvirai rėmusią savo tradicinį sąjungininką
Azerbaidžaną.
Ugnies nutraukimo iš esmės laikomasi, bet sekmadienį
Azerbaidžano gynybos ministerija pareiškė sunaikinusi vieną
armėnų tanką ir jo įgulą, ir apkaltino Jerevaną apšaudant
Azerbaidžano kaimus iš sunkiosios artilerijos pabūklų.
Kalnų Karabacho separatistai tokius kaltinimus paneigė.