Daugiau kaip 200 armėnų intelektualų nužudymas 1915 metų balandžio 24 dieną yra laikomas žudynių, kurias daug istorikų laiko pirmuoju 20-ojo amžiaus genocidu ir per kurias buvo išžudyta maždaug 1,5 mln. armėnų, pradžia.
Turkija, Osmanų imperijos įpėdinė, kategoriškai neigia, kad tai buvo genocidas, ir sako, kad aukų skaičius yra išpūstas ir kad tie žuvę žmonės buvo pilietinio karo bei neramumų aukos.
Turkija argumentuoja, kad 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš Osmanų imperijos valdytojus ir susivienijo su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
G.Clooney pirmąjį Žmonijos pabudinimo aušros apdovanojimą, kuriuo pagerbiamas žmogaus humanitarinis darbas, sekmadienio vakarą įteikė Marguerite Barankitse iš „Maison Shalom“ ir REMA ligoninės Burundyje, kuri išgelbėjo tūkstančius gyvybių ir rūpinosi našlaičiais bei pabėgėliais per Burundžio pilietinį karą. Laureate ją išrinko armėnų filantropai.
Tutsei M.Barankitse, tarp kurios išgelbėtų žmonių yra 30 tūkst. vaikų, buvo įteikta 100 tūkst. dolerių, be to ji nurodys organizaciją, kuriai bus skirtas 1 mln. dolerių apdovanojimas.
„Marguerite Barankitse primena apie poveikį, kurį vienas žmogus gali padaryti net susidurdamas su, regis, neįveikiamu persekiojimu ir neteisybe“, – per įteikimo ceremoniją sakė G.Clooney.
„Mes pagerbiame milijoną su puse gyvybių, kurios buvo prarastos prieš 101 metus. Ir mes pagerbiame tas gyvybes pavadindami jų tragediją tikruoju vardu. Genocidas. Armėnų genocidas“, – sakė jis.
Priimdama apdovanojimą M.Barankitse sakė: „Kai turi užuojautos, orumo ir meilės, niekas negali tavęs įbauginti, niekas negali tavęs sustabdyti – niekas negali sustabdyti meilės. Nei armijos, nei neapykanta, nei persekiojimas, nei badas, niekas“.
G.Clooney aktyviai kovoja už tai, kad šalys armėnų žudynes pripažintų genocidu. JAV to nėra padariusios.
Prieš įteikdamas apdovanojimą G.Clooney, kuris yra vienas atrankos komiteto pirmininkų, priminė audiencijai, kad Adolfas Hitleris kartą yra pasakęs: „Kas prisimena Armėniją?“.
„Visas pasaulis“, – pasakė G.Clooney.
„Pripažįstant Marguerite Barankitse drąsą, įsipareigojimą ir aukojimąsi, aš viliuosi, jog ji taip pat gali įkvėpti kiekvieną iš mūsų pagalvoti apie tai, ką galime padaryti, kad apgintume tuos, kurių teisės pažeidžiamos ir kuriems labiausiai reikia mūsų solidarumo ir paramos“, – sakė G.Clooney.
Sekmadienį ryte G.Clooney ir armėnų kilmės prancūzų dainininkas Charles'is Aznavouras drauge su prezidentu Seržu Sarkisianu ir tūkstančiais armėnų padėjo gėlių prie amžinosios ugnies greta įspūdingo memorialo Jerevane.
Visose šalies bažnyčiose vyko pamaldos aukoms atminti.
Tas genocidas „yra Armėnijos istorijos dalis, ... tai pat – pasaulio istorijos dalis, tai ne tik vienos valstybės skausmas“, – sakė JAV aktorius ir režisierius, atvykęs į šios buvusios sovietinės respublikos sostinę.
JAV prezidentas Barackas Obama, kurio kadencija artėja prie pabaigos, penktadienį atsisakė 1915 metų žudynes pavadinti genocidu, sulaužydamas svarbų kampanijos pažadą.
B.Obama tas žudynes pavadino pirmaisiais masiniais 20-ojo amžiaus žiauriais nusikaltimais ir tragedija, kuri neturi pasikartoti.
Tuo tarpu Turkijoje jos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė pareiškimą, kuriuo paminėjo 1915-aisiais žuvusius armėnus, nors jame nieko nekalbama apie žudynes.
Pareiškime, kuris buvo perskaitytas per ceremoniją armėnų bažnyčioje Stambule, R.T.Erdoganas sakė, kad sveikina minėjimą siekiant „pasidalyti Osmanų (imperijos) armėnų patirtu sielvartu ir ... pagerbti jų atminimą“.
R.T.Erdoganas kritikavo pastangas „politizuoti istoriją pikta neapykantos ir priešiškumo retorika ir pastangas atitolinti dvi kaimynines valstybes“.
Metinių proga sakydamas kalbą Armėnijos prezidentas S.Sarkisianas sekmadienį paminėjo neseniai įvykusias kovas Kalnų Karabache, kuris oficialiai yra Azerbaidžano dalis, bet nuo 1994 metų, kai baigėsi separatistinis karas, yra kontroliuojamas vietos etninių armėnų pajėgų ir Armėnijos kariškių.
Anksčiau šį mėnesį įnirtingi susirėmimai tarp Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgų Kalnų Karabache pareikalavo daugiau kaip 100 gyvybių iš abiejų šalių.
Didžiausi per kelis dešimtmečius susirėmimai šiame separatistiniame regione kilo balandžio 2 dieną ir baigėsi po kelių dienų ugnies nutraukimu, kuriam tarpininkavo Rusija.
Tas smurto protrūkis sukėlė nuogąstavimus dėl platesnio konflikto, kuris galėtų įtraukti regiono galias Rusiją ir Turkiją, atvirai rėmusią savo tradicinį sąjungininką Azerbaidžaną.
Ugnies nutraukimo iš esmės laikomasi, bet sekmadienį Azerbaidžano gynybos ministerija pareiškė sunaikinusi vieną armėnų tanką ir jo įgulą, ir apkaltino Jerevaną apšaudant Azerbaidžano kaimus iš sunkiosios artilerijos pabūklų.
Kalnų Karabacho separatistai tokius kaltinimus paneigė.
