Edinburgo kunigaikščio titulą turintis princas, remiantis
daugybę labdaros fondų, yra nuolatinis britų monarchės Elizabeth
II palydovas jau beveik 70 metų.
„Bjauriu senu mulkiu“ save vadinančio Philipo nenuglaistytas
humoras kai kam labai patinka, bet dažnai pelno jam ir
nepageidaujamas antraštes.
2015 metais kamera užfiksavo jį, kaip atrodo, sakantį vienam
fotografui: „Tiesiog padaryk sup... nuotrauką!“
„Tai jums pavyko nebūti suvalgytam?“ – tokia buvo jo
pastaba – tipiška – vienam britų studentui, kuris 1998 metais
keliavo po Papua Naująją Gvinėją.
O per istorinį valstybinį vizitą Kinijoje 1986 metais princas
Philipas grupę britų studentų perspėjo: „Jei pasiliksit čia
ilgiau, visi būsit siauraakiai.“
Nors princas pelnė šalto tėvo savo keturiems vaikams
reputaciją, stebėtojai jį laiko tais „klijais“, kurie išlaikė
karališkąją šeimą drauge per trijų jo atžalų skyrybų
virtinę.
Retai pastebima švelnesnė jo pusė pasimatė paaiškėjus, kad
velionė princesė Diana vadindavo jį „Brangiausiuoju Tėčiu“,
laiškuose, kuriuose jis guosdavo ją dėl prastėjančio santuokinio
gyvenimo su jo vyriausiuoju sūnumi princu Charlesu (Čarlzu).
Tremtinys iš Graikijos
Princas iš esmės galėjo džiaugtis gera sveikata, bet
pradėjęs dešimtą dešimtį metų kelis kartus dėl įvairių
problemų gulėjo ligoninėje.
Per karalienės valdymo deimantinio jubiliejaus iškilmes 2012
metais jam teko gydytis nuo šlapimo pūslės infekcijos, o
2011-aisiais jam buvo įdėtas vainikinės arterijos stentas.
Tačiau jis dar pernai lydėjo karalienę per vizitus užsienyje,
nors praėjusį mėnesį, „patarus gydytojams“, ir buvo priverstas
praleisti Pirmojo pasaulinio karo atminimo ceremoniją.
Princas, kuris niekada nekalbėdavo apie savo paties jausmus,
viename iš retai duodamų interviu pripažino, kad savo vaidmenį
susikūrė „bandymų ir klaidų“ metodu.
Paklaustas, ar jam pavyko, jis BBC atsakė: „Man negalėtų
rūpėti mažiau. Kam rūpi, ką aš apie tai galvoju? Noriu pasakyti,
tai – kvaila.“
Tačiau karalienė buvo atviresnė ir, sakydama kalbą per
auksinį jų vestuvių jubiliejų 1997 metais, pavadino jį savo
„stiprybe ir ištverme per visus tuos metus“.
Princas Philipas gimė ant virtuvės stalo Korfu saloje 1921 metų
birželio 10 dieną ir buvo vienintelis Graikijos princo Andriejaus,
Graikijos karaliaus Konstantino jaunesniojo brolio, ir princesės
Alice Battenberg (Alicijos Batenberg) sūnus.
Kai jam buvo vos pusantrų metų, jis ir jo šeima buvo evakuoti
britų Karališkojo karinio jūrų laivyno laivu iš politiškai
nestabilios Graikijos. Pasakojama, kad vaikas buvo nešamas iš
apelsinų dėžės padarytoje lovytėje.
Šeima apsigyveno Paryžiuje, išsiuntė septynerių metų
sulaukusį Philipą į parengiamąją mokyklą Anglijoje, o tada –
į vidurinę mokyklą Škotijoje.
Pareiga tarnauti
1939 metais kilus Antrajam pasauliniam karui jis tapo Karališkojo
karinio jūrų laivyno kadetu, o paskui tarnavo karo laivuose Indijos
vandenyne ir Viduržemio jūroje.
1945 metais jis jau buvo vyresnysis leitenantas ir matė Japonijos
kapituliaciją Tokijo įlankoje.
Philipas ir tuomet dar princesė Elizabeth, būsimoji karalienė,
buvo oficialiai supažindinti 1939 metų liepą, kai jos tėvas,
karalius George'as VI, su šeima lankėsi Karališkojo
karinio jūrų laivyno koledže Dartmute Anglijos pietinėje
pakrantėje.
Karo metu jie palaikė ryšį ir keliskart buvo susitikę. Bet tik
1947 metų liepą buvo paskelbta apie jų sužadėtuves. Jie
susituokė tų metų lapkričio 20 dieną Londono Vestminsterio
abatijoje.
Princo Philipo karjera kariniame jūrų laivyne nutrūko jo
žmonai po karaliaus Jurgio VI mirties 1952 metais įžengus į
sostą, bet jis sakė: „Būnant karalienės sutuoktiniu man atrodė,
kad pirmoji mano pareiga yra geriausiai, kaip tik galėjau, tarnauti
jai.“
Laisvalaikiu jis buvo geras raitelis, atstovaudavo Britanijai
tarptautinėse ristūnų lenktynėse.
Jis taip pat globoja virtinę organizacijų, tarp jų –
gamtosaugos grupę WWF, ir yra Kembridžo ir Edinburgo universitetų
garbės rektorius.